Urna iš laidojimo namų buvo išnešta sekmadienį, 14 valandą, šalia jos buvo ir Lietuvos trispalvė.
K. Glavecką į paskutinę kelionę palydėjo buvę politikos bendražygiai, oponentai, kolegos, šeima.
Velionis palaidotas Antakalnio kapinėse. Po jautrių kolegų žodžių buvo sugiedotas Lietuvos himnas.
Politikas K. Glaveckas mirė penktadienį ligoninėje Vilniuje. Balandžio 30-ąją jam būtų sukakę 72 metai.
Čmilytė–Nielsen: buvo gera turėti tokį bendražygį
Atsisveikinti su politiku sekmadienį atvyko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė, kad buvo gera turėti tokį bendražygį.
„Jo indėlis tiek atkuriant, tiek įtvirtinant valstybę yra didžiulis. Jis buvo tas žmogus, tas politikas, kurio pasaulėžiūra labai nuosekli, tvirta. Tačiau visada mielai diskutuodavo, buvo šmaikštus, įdomus pašnekovas. Dosniai dalindavo patarimus jaunesniems. Buvo gera turėti tokį bendražygį“, – žurnalistams apie išėjusį kolegą kalbėjo Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad paskutinį kartą su K. Glavecku bendravo prieš mėnesį. Tada politikas jau buvo ligoninėje.
„Palinkėjau jam pasveikti“, – prisiminė politikė.
Seimo pirmininkė teigė, kad geriausiai prisimins K. Glavecko atlaidumą.
Pagerbti bendražygio atminimo sekmadienį atvyko ir Liberalų sąjūdžio partijos atstovai. K. Glaveckas buvo ilgametis šios partijos narys, pasitraukęs iš jos praėjusiais metais. Atsisveikinti atvyko ir buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus.
Pagerbti K. Glavecko atminimo šeštadienį atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, profesorius Vytautas Landsbergis, daugybė Seimo narių ir politikų, signatarų.
Paskutinius atsisveikinimo žodžius kapinėse tarė kolegos
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Antakalnio kapinėse perskaitė atsisveikinimo žodį.
„Aš gerai prisimenu savo pirmą dieną Seime. Būtent K. Glaveckas ėmėsi savotiškos mentorystės. Padėjo susivokti, žengti pirmuosius žingsnius“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė teigė, kad politikas bendravo žaviai, stilingai.
„Jis nemėgo liūdėti, buvo absoliutus optimistas“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Jam buvo labai svarbi Lietuva, jai buvo atiduoda tiek jėgų ir sveikatos. O mes tik laikui bėgant suprasime, koks mums svarbus yra K. Glaveckas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Buvo daug sunkių akimirkų“
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas apie kolegą kalbėjo rašytojo Ričardo Gavelio žodžiais. Jis teigė, kad K. Glaveckas buvo „džiazuojantis politikas“.
„Mes, draugai, apie Kęstutį pajuokaudavome – tai žmogus, kuris išrado ekonomiką. Savo sukurtą ekonomikos modelį jis gynė kasdien, atsakingo požiūrio į finansus reikalavo visada ir visur“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Tada buvo daug sunkių akimirkų. Pamenu, sausio 13-osios naktį rūkome patalpoje, kalbame, kas kiek vaikų turime, suprask, kiek našlaičių paliksime. Bet vis tiek pasiryžome, nes reikėjo. Kęstučiui žodžiai „reikia“, „privalau“ buvo moralinis imperatyvas. Toks Kęstutis išliko iki pabaigos“, – apie savo kolegą kalbėjo E. Gentvilas.
„Šiandien dangus virš Lietuvos platus platus. O nuo šiol, Kęstuti, visas jis – tavo. Ilsėkis ramybėje“, – teigė E. Gentvilas.
K. Glavecko bičiulis Rimas apgailestavo, kad draugo gimtadienio proga tenka atsisveikinti.
„Žinojau, kad nemėgai pagyrų, liaupsių, todėl stengdavausi kalbėti šmaikščiai, su humoru, kurį tu mėgai, vertinai. Tik negalėjau pagalvoti, kad vieną dieną šitas balandžio 30-osios tostas taps atsisveikinimo kalba“, – apgailestavo K. Glavecko draugas.
„Lietuva pagaliau pradėjo suprasti, kokie žmonės išeina. Apsidairykime aplinkui, kiek dar jų liko. Ar pasakėme jiems ačiū? Ar dar spėsime pasakyti?“ – klausė jis.
Seimo pirmininkė įteikė Lietuvos vėliavą K. Glavecko anūkui. Ji teigė, kad tai simbolis šalies, kuriai K. Glaveckas ištikimai tarnavo.
Jautrūs žmonos žodžiai
Jautrius žodžius skyrė ir K. Glavecko žmona Rūta Rutkelytė.
„Leiskite padėkoti visiems, kurie mus palaikė šią sunkią valandą, kurie pareiškė užuojautą, kurie lydėjo Kęstutį į paskutinę kelionę, kurie pagelbėjo sunkiomis minutėmis, kurie pasakė jam gerą žodį ir mums, artimiesiems.
Per tuos 2 mėnesius mes išverkėme savo akis, todėl noriu pasakyti tik keletą žodžių – tokius, kuriuos Kęstutis mėgdavo kartoti, kai man būdavo liūdna arba negera. Jis man sakydavo: „Meile mano, aš su tavim.“ Tai aš noriu tuos žodžius tau atkartoti – „meile mano, aš su tavim“, – prie kapo sakė K. Glavecko žmona R. Rutkelytė.
Buvo aktyvus politikoje
K. Glaveckas gimė 1949 m. balandžio 30 d. Penktadienį jam būtų sukakę 72-eji.
1967–1972 metais K. Glaveckas studijavo Vilniaus universiteto (VU) Pramonės ekonomikos fakultete. Vėliau iki 2000-ųjų dėstė VU Ekonomikos fakultete.
1973–1976 metais studijavo VU aspirantūroje, apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1987 metais Talino universitete politikas apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam buvo suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
1988 metais tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete, 1989-aisiais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1989–1990 m. K. Glaveckas tobulinosi Niujorko universitete, 1992–1993 m. – Budapešto ekonomikos universitete.
Buvo vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų, 1992–1998 m. – šio instituto tarybos pirmininkas. 1993–1996 m. – Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas.
K. Glaveckas politikoje buvo nuo 1986-ųjų. 1989–1990 m. jis ėjo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto ekonomikos ir socialinių klausimų skyriaus vedėjo, Centro komiteto sekretoriaus pareigas.
1990–1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Nuo 1996 m. – Seimo narys.
1998–2000 m. – Lietuvos centro sąjungos (LCS) pirmininko pavaduotojas, 2000 m. – Sąjungos pirmininkas. 2002 m. kaip LCS kandidatas nesėkmingai dalyvavo LR Prezidento rinkimuose (surinko 0,52 proc. rinkėjų balsų). 2003 m. – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
Aktyvus LCS vienijimosi su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga iniciatorius bei šalininkas. 2003 m. gegužės 31 d. išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
2005 m. pašalintas iš Liberalų ir centro sąjungos. 2008 m. įstojo į politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.
K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje; knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.