Apie tai A. Antanaitis kalbėjo antradienį, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
VLKK vadovo teigimu, valstybė be kalbos negali išlikti ir dažnai kaip įrankis yra naudojamas kare.
„Kalba yra proto užėmimo, tautos pakeitimo, įverginimo įrankis“, – pastebėjo A. Antanaitis, kalbėdamas apie kalbos kaip priemonės naudojimą karuose.
Šiuo metu, anot jo, kalbos vaidmuo dažnai yra nesuvokiamas.
„Sakyčiau, kad yra antros kartos sindromas, kada suvokiama, jog kita kalba tampa tavo kalba“, – komentavo kalbininkas.
A. Antanaičio teigimu, tai patvirtina emigracija.
„Nutautimas yra nežmoniškai greitas ir netgi vaikai, kurie išvažiuoja iš Lietuvos jau kalbėdami, mokėdami lietuvių, jie užauga praktiškai nebemokėdami lietuvių kalbos. Antra karta jau praktiškai prarasta, jei pirmoji dėl to nesusirūpina“, – konstatavo laidos dalyvis.
„Daugiakalbystė svarbus ir būtinas dalykas, nes jeigu užsidarai savo kalbos teritorijoje, tai irgi pralaimėsi, bet reikia mokėti gyventi daugiakalbystėje – čia vienas labai svarbus dalykas, kurį turime išlaikyti: pozityvi diskriminacija. Valstybėje kalbų gali ir turi būti daug, (…) bet pozityvi diskriminacija yra ta, kad valstybėje virš jų yra lietuvių kalba“, – pažymėjo jis.
Įvertino planus: slapta buvo planuojami radikalesni pokyčiai?
A. Antanaitis teigė, kad nutarimas, kuriuo leidžiama karo pabėgėliams ukrainiečiams dirbti du metus nemokant valstybinės kalbos, yra teisingas, tačiau, pasak jo, politiniuose užkulisiuose buvo ir pavojingesnių planų.
„Nutarimas, kurį priėmė Vyriausybė, mano galva, yra labai reikalingas ir teisingas – karo pabėgėliams mes dvejus metus netaikome valstybinės kalbos reikalavimo, bet manau, jog visuomenė turi žinoti, kad vyko svarstymas, kuris, laimei nepriėjo iki Vyriausybės ir Seimo, nes pavyko jį sustabdyti“, – sakė VLKK pirmininkas.
Šie svarstymai, jo vertinimu, – raudonas pavojaus signalas.
„Buvo po kilnia ukrainiečių ir karo pabėgėlių priedanga bandoma faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą“, – teigė A. Antanaitis.
Jis pasakojo, kad buvo suformuluotas Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimas, kuriuo buvo siūloma pakeisti jį išbraukti reikalavimą, kad policijos, teisėsaugos tarnybų pareigūnai, tarnautojai privalo mokėti valstybinę kalbą.
„Buvo siūloma, kad aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, jog gyventojai, kurie to pageidauja, būtų aptarnaujami valstybine kalba. Jūs įsivaizduojate, kas buvo siūloma? Tam, kad būtum Lietuvos Respublikoje aptarnaujamas valstybine kalba, turi apeliuoti į šitą teisę“, – paaiškino A. Antanaitis.
Kalbininkas teigė išreiškęs griežtą poziciją.
„Tai buvo bandoma siūlyti, tačiau bent jau aš pasakiau, kadangi neformaliai manęs paklausė, kad tai, mano galva, jau ribojasi su antivalstybine veikla ir tai buvo sustabdyta“, – akcentavo laidos dalyvis.
A. Antanaitis atskleidė gavęs neformalaus ministerijų atstovų susirašinėjimo kopiją.
„Sakoma: bėda, kalbos įstatymas yra konstitucinių įstatymų sąraše, todėl jo keitimui, priėmimui netaikoma nei skubos, nei ypatingos svarbos tvarka, tad, cituoju, „buldozeriu kalbos įstatymo pataisų nepasiseks priimti ir būtina įvertinti tiek terminus, tiek balsų daugumą“.
Kitaip tariant, mūsų Lietuvos valstybės pareigūnai samprotauja, aptarinėja kitus dalykus, kurių kitaip nei, mano nuomone, antivalstybinės veiklos įvertinti negalima“, – sakė VLKK pirmininkas.
Kalbininkas neatskleidė, kas tiksliai šia tema susirašinėjo.
„Niekas dažnai mūsų neverčia atsisakyti savo kalbos, bet patys tą darome. Ir daugelis mūsų pareigūnų bei politikų sako, kad irgi myli lietuvių kalbą, o po to pradeda jai kenkti, bet tą ritualinė frazė būna pasakoma. Aš nemanau, kad tai, apie ką pasakojau, buvo bandymas ieškoti būdų. (...) Valstybiškai galvojantis vis dėlto taip net ir privačiai neturėtų kalbėti“, – tvirtino A. Antanaitis.
Tai, pasak jo, būtų kenkėjiški žingsniai „nesveikai ir neteisingai suprasto globalizmo linkme“.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį apie kalbą žiūrėkite čia:
