Fotografų kadruose matyti, kad A. Boso sklype, Aukštuolės kaime, namas ir jo priklausiniai jau galutinai nugriauti. Su žeme sulygintas namas, klėtis ir pirtis.
Šis sklypas yra miškų apsuptyje. Beliko tik netoli buvusio namo iškastas dirbtinis vandens telkinys.
Žemės sklypas išlygintas, o netrukus jame turėtų įsitvirtinti ir želdiniai.
Dar metų pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai nusprendė, kad minėtas namas turi būti nugriautas, nes statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.
Teismas pažymėjo, kad dėl verslininko statybų daugiausia kalta jam leidimą davusi savivaldybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sausio 11 dieną galutine neskundžiama nutartimi nurodė A. Bosui per 6 mėnesius pačiam nugriauti pastatus, o 90 proc. dėl to patirtų išlaidų jam turėtų kompensuoti Vilniaus rajono savivaldybė.
Preliminariai tada buvo skaičiuojama, kad griovimo darbai turėtų kainuoti apie 150 tūkst. Eur. A. Bosui atstovavęs advokatas Irmantas Balsys žiniasklaidai tada sakė, jog teismo sprendimą verslininkas ketina vykdyti. Tą patį metų pradžioje kartojo ir pats verslininkas.
Tik prasidėjus statyboms kilo klausimas, kad viskas gali baigtis pastato griovimu, nes leidimas išduotas statyboms miške, o miške statybos pagal Miškų įstatymą draudžiamos.
Čia galite peržiūrėti „Delfi“ žurnalisto Tomo Janonio komentarą apie griaunamą A. Boso namą:
Tuo metu Vilniaus rajono savivaldybė aiškino, jog namo griovimas savivaldybei buvo siurprizas, apie tai iš anksto informuota nebuvo.
„Informuojame, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal Antano Boso priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei (bylos Nr. e2-222-647/2024), kurioje Antanas Bosas iš Vilniaus rajono savivaldybės reikalauja priteisti 384.102,56 Eur menamos žalos, neva patirtos Antanui Bosui vykdant statybos darbus 1,36 ha žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 4107/0100:149, unikalus Nr. 4400-0442-7732, adresas: Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., Aukštuolės k. (toliau – Žemės sklypas). Šioje teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Antano Boso patirtų išlaidų vykdant pastatų ir statinių statybos darbus ginčo žemės sklype dydžio bei realumo.
Visų pirma, pabrėžiame, jog informacija apie Antano Boso vykdomus pastatų ir/ar statinių griovimo darbus Vilniaus rajono savivaldybei yra siurprizinė. Savivaldybė apie tai nebuvo informuota iš anksto, o Antano Boso (jo atstovo) elgesys ir veiksmai šalių nagrinėjamame teisminiame ginče byloje suponavo visiškai kitokius Antano Boso ketinimus. Iš žiniasklaidos priemonių gautos informacijos Vilniaus rajono savivaldybė yra priversta daryti išvadas apie Antano Boso akivaizdžiai nesąžiningą elgesį, siekiant pasipelnyti Vilniaus rajono savivaldybės ir visų jos gyventojų sąskaita“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame Vilniaus rajono savivaldybės atsakyme.
Savivaldybė taip pat aiškino, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo turimus įrodymus.
„Antra, iki šiol bylą nagrinėjančiam teismui yra pateikti tik Antano Boso selektyviai parinkti dokumentai, kuriais Antanas Bosas vienašališkai įrodinėja statybos Žemės sklype kaštus, bei reikalauja šių kaštų priteisimo iš Vilniaus rajono savivaldybės. Vilniaus rajono savivaldybei šiuo metu dar nebuvo sudaryta galimybė teikti savo įrodymus dėl Antano Boso statybinių kaštų realumo ir pagrįstumo.
Nedelsiant po to, kai bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino klausimą dėl Antano Boso nuostolių dydžio iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, siekdami užtikrinti tinkamą rungimosi ir įrodinėjimo principų įgyvendinimą, byloje teismui teikė prašymus dėl įrodymų užtikrinimo bei teismo ekspertizės skyrimo, kuriais prašė, jog kvalifikuoti specialistai (teismo ekspertai) patikrintų ir įvertintų Antano Boso nelegaliai pastatytų statinių statybos kaštus, t.y. įvertintų Antano Boso reikalaujamų priteisti sumų realumą bei pagrįstumą.
Vilniaus rajono savivaldybė nuo pat atnaujinto proceso pradžios siekė, kad būtų užtikrintas realus ir veiksmingas teisminis procesas bei būtų užtikrinta galimybė įvertinti realius, o ne vienašališkai Antano Boso deklaruotus, statinių ir pastatų statybos kaštus. Tuo tikslu Vilniaus rajono savivaldybė byloje teikė prašymus taikyti įrodymų užtikrinimo priemones (pareikštas dar 2024 m. kovo 20 d.) bei skirti teismo ekspertizę (pareikštas dar 2024 m. balandžio 29 d., neišspręstas iki šiol), prašant ištirti kokie iš tikrųjų pastatai bei statiniai pastatyti Žemės sklype bei kiek iš tikrųjų kainavo tokių pastatų/statinių statyba. Nei vienas šių klausimų, dar nėra išspręstas, todėl tokie A. Boso veiksmai, tik dar daugiau kelią nuostabą“, – teigiama Vilniaus rajono savivaldybės atsakymuose.
„Savivaldybei. Nes išdavė leidimą nekompetentinga būdama. Bet kraštutinis lieka kas? Kraštutinis lieka tas, kuris pagal leidimą darė viską“, – anksčiau žiniasklaidai sakė A. Bosas.
A. Bosas apgailestavo, kad po septynerius metus užtrukusių teismų teks bėgti dar vieną teismų maratoną. „Teisminį procesą išlošti prieš valstybę, kuriai atstovauja ministerija ar tai departamentas, tai yra misija – neįmanoma“, – aiškino A. Bosas.
Savo parašu neteisėtą statybos leidimą išdavęs valdininkas iki šiol dirba Vilniaus rajono savivaldybėje. Ar sieks iš jo žalos atlyginimo, meras Robertas Duchnevičius dar nežino.