Vaikinas, kurio vardas, pavardė, gimimo metai ir karo prievolininko kodas redakcijai žinomi, Ispanijos pilietybę įgijo prieš aštuonerius metus, nors Lietuvos gyventojų registro duomenys rodo, kad jis vis dar – Lietuvos pilietis.
Pilietybę pakeitė prieš 8 metus
„Negalėjome patikėti, nusijuokėme, kai buvęs pusseserės vyras per feisbuką jai pranešė apie šaukimą sūnui. Pusseserės sūnus gyvena Ispanijoje ir turi šios šalies pilietybę. Tačiau patikslinome sąrašus ir siurprizas pasitvirtino“, – stebėjosi savo giminaitį šauktinių sąrašuose išvydusi skaitytoja.
Anot jos, vaikino pilietybė buvo pakeista dar prieš aštuonerius metus.
„2001 metais pusseserė prieš išvykdama į Ispaniją gavo vaikų tėvo sutikimą, oficialiai pakeitė savo gyvenamąją vietą. Dar po šešerių metų ji atsisakė Lietuvos pilietybės, priėmė Ispanijos. Kadangi vaikai buvo nepilnamečiai, jiems automatiškai buvo suteikta Ispanijos pilietybė. Beje, prieš tai vaikų tėvas turėjo patvirtinti raštu, kad tam neprieštarauja. Visa tai buvo patvirtinta Lietuvos ambasadoje. Liaudiškai tariant, štampą uždėjo pati Lietuva, duomenys turėjo būti perduoti į Registrų centrą“, – pasakojo skaitytoja.
Pasas galioja 14 metų
Ji taip pat stebisi – kaip pasas, išduotas vaikui prieš 14 metų, galioja iki šiol.
„Šiais technologijų laikais tiek institucijų prikurta, kontrolierių, kurie kontroliuoja kitus kontrolierius, o tvarkos nėra“, – stebėjosi moteris.
Skaitytoja tikina nesupranti ir to, kad jeigu taip trūksta jaunuolių į šauktinių kariuomenę, kodėl iki šiol nėra priimtas dvigubą pilietybę leidžiantis įstatymas.
„Pats laikas susizgribti valdžiai, apsvarstyti, juk tokia galimybė, gal net padvigubėti šauktinių sąrašai“, – mano ji.
Ieškos piliečio, kuris neegzistuoja
Skaitytoja patikino – nei pats vaikinas, nei jo mama ar tėtis net nesiruošia skambinti Krašto apsaugos ministerijai.
„Tegu pluša policija, ieško Interpolas per platųjį pasaulį neegzistuojančio Lietuvos piliečio“, – ironizavo ji.
Tiesa, vėliau skaitytoja patikslino, kad nurodytais telefono numeriais, kuriais gali kreiptis šauktiniai, susisiekti jos pusseserė bandė, tačiau to padaryti nepavyko.
Kaltę verčia gyventojų Registrų centrui, šis nesutinka
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerijos atstovai patikino, kad šiuo atveju problema – gyventojų registro duomenų netikslumas.
„Asmuo turi kreiptis į registro tvarkytoją. Gyventojų registro duomenys rodo, kad jis vis dar – Lietuvos pilietis“, – patikino ministerijos atstovas Vainius Eiva.
Tačiau gyventojų registro tarnybos direktoriaus pavaduotoja Marija Norkevičienė DELFI patikino jokios klaidos tarnybos veikloje neįžvelgianti – pilietybės klausimus sprendžia migracijos tarnybos.
„Matome, kad ir šis vaikinas, ir jo mama yra Lietuvos piliečiai. Taip, į Ispaniją jie tikrai išvyko, jų gyvenamoji vieta deklaruota Ispanijoje, tačiau tautybė – lietuvis ir lietuvė. Jei jie, pavyzdžiui, turėtų Ispanijos ar dvigubą pilietybę, matytume, tačiau matome tik vieną“, – patikino ji.
M. Norkevičienė aiškino, kad jei moteris kreipėsi dėl pilietybės atsisakymo, ambasada turėjo perduoti duomenis migracijos departamentui, kuris turėjo priimti sprendimą dėl pilietybės netekimo, atlikti visas procedūras ir tuomet duomenis pateikti gyventojų registro tarnybai.
„Vaikino pasas baigė galioti, tačiau tai nereiškia, kad jis prarado pilietybę“, – skaitytojos nuogąstavimus paneigė specialistė.
DELFI kreipėsi ir į Migracijos departamentą, tačiau atsakyti į klausimą, ar vaikino pilietybę buvo bandyta keisti, jie negalėjo dėl asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.