„LŠDPS atvira konstruktyvioms deryboms, todėl siūlo organizuoti susitikimą ir oficialiai kviečia ŠMSM atvykti lapkričio 20 d. 13 val. į LŠDPS būstinę Vingrių 6A“, – rašoma profsąjungos išplatintame pranešime.
Profesinė sąjunga taip pat pateikė kompromisinius pasiūlymus dėl anksčiau iškeltų ir diskutuotų reikalavimų, kurie numato geresnes pedagogų darbo sąlygas.
„Įvertinusi rašte pateiktus pasiūlymus, LŠDPS informuoja, kad ŠMSM pateikti pasiūlymai esminiais klausimais yra nepriimtini. Atsiųstame rašte teigiama, kad dėl reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčio didinimu, darbo krūvio sandara ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimu, įgyvendinti ta apimtimi, kurią nurodo LŠDPS, deramasi nebus“, – teigiama pranešime.
Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga akcentuoja, kad ministerijos pozicija dėl mokytojų darbo atlyginimų didinimo nėra derybinė.
„ŠMSM pozicija nėra derybinė, yra ne siekiama rasti abiem pusėm tinkamus sprendimus, o konstatuojama, kad nebus svarstomi kompromisai, ir vienašališkai primetama kita pozicija. Tai nepanašu nei į derybas streiko metu, nei į derinimą, kurį garantuotų vykdoma Šakos kolektyvinė sutartis“, – teigia Andriaus Navicko vadovaujamoji profsąjunga.
Vis dėlto, profsąjungos nariai pabrėžia, kad yra pasiryžę grįžti prie derybinių pozicijų.
„Esame pasiryžę grįžti prie derybinių pozicijų ir spręsti kylančius iššūkius bei tartis dėl kompromisinių variantų“, – rašoma išplatintame LŠDPS rašte.
Profsąjungos teigimu, nėra priimtini ir ministerijos siūlymai dėl didžiausio leistino mokinių skaičiaus klasėse. Mokytojai siūlo mokyklų tinklo kūrymo taisyklėse nustatyti leistiną vaikų skaičių klasėse.
„Siūlymas mokyklos savininkui (dalyvių susirinkimui) numatyti teisę mažinti nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėse iš esmės nesprendžia šios problemos ir tik įšaldo esamą situaciją, kadangi nėra numatyta jokių priemonių, kurios skatintų mokyklos savininką šia teise naudotis. Kadangi esama situacija mokyklos savininkui iš esmės yra naudinga, esant tik teisei mažinti mokinių skaičių, akivaizdu, kad ja realiai nebūtų naudojamasi“, – teigia LŠDPS.
„Todėl šiuo aspektu mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse turi būti aiškiai numatomas didžiausias leistinas mokinių skaičius klasėse, o ne numatoma teisė jį mažinti. Suprasdami šio tikslo imlumą resursams, siūlome numatyti pereinamąjį laikotarpį ir mokinių skaičių mažinti palaipsniui. Tai galėtų būti atnaujinamų derybų objektas“, – sako A. Navicko vadovaujama profsąjunga.
Taip pat profesinė sąjunga siūlo kompromisinį variantą dėl mokytojo etato struktūros – pedagogo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma 20 savaitinių kontaktinių valandų. Anksčiau profesinė sąjunga siūlė mokytojo etatu laikyti 18 kontaktinių valandų.
„Atsižvelgdami į ŠMSM viešoje erdvėje išsakomą poziciją, LŠDPS siūlo apsvarstyti kompromisinį variantą – nuo 2024-09-01 mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma 20 savaitinių kontaktinių valandų. Visada esame pasiruošę derėtis ir ieškoti kompromisų, tenkinančių abi suinteresuotas puses“, – rašo profesinė sąjunga.
LŠDPS oficialiai prašo svarstyti pateikiamus kompromisinius pasiūlymus šiais klausimais.
„Neradus sutarimo dėl šių klausimų, diskusijos kitais klausimais yra netikslingos, todėl pozicija dėl jų kol kas nebus teikiama“, – rašoma profesinės sąjungos paviešintame rašte.
Ministras Gintautas Jakštas trečiadienį teigė išsiuntęs kvietimą A. Navicko vadovaujamai švietimo darbuotojų profesinei sąjungai dar kartą apsvarstyti pateiktus ministerijos pasiūlymus ir galimybę pabaigti streiką.
Kitą savaitę atnaujinti mokytojų streiką planuojančią profsąjungą ministras kviečia pratęsti derybas dėl sąlygų, kurios jau sutartos su kitomis pedagogus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis.
ELTA primena, kad rugsėjo 29–spalio 12 d. vyko aktyvus pedagogų streikas, organizuotas švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Spalio 12 dieną streikui perėjus į pasyviąją fazę, mokytojai grįžo darbuotis į klases. Vis dėlto, grįžti į aktyvųjį streiką planuojama lapkričio 22 dieną.
Grįžimas prie streiko lapkričio pabaigoje yra grindžiamas tuo, jog tuo metu Seime bus pradėtas svarstyti kitų metų valstybės biudžetas. Tikimasi, kad parlamentarai išgirs profesinės sąjungos prašymą kitais metais didinti mokytojų atlyginimus ne 21 proc., kaip numatė Švietimo ministerija, o 32 procentais.