„Pokalbio metu prezidentas atkreipė dėmesį, kad konkrečiai šiam kandidatui reikėtų sustiprinti savo ilgalaikę viziją kultūros sektoriuje. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad kandidatas turi patirties dirbant savivaldybės lygmenyje, todėl itin svarbu ir komanda, kuri, patvirtinus jį, dirbtų kartu su juo nacionaliniu lygmeniu ministerijoje“, - pažymėjo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Kaip po susitikimo pabrėžė šalies vadovo atstovas, kultūros ministras „turi turėti pakankamai politinio svorio ir įtakos, kad galėtų keisti požiūrį į kultūrą, kad ji yra kiekvieno iš mūsų, tuo pačiu visos visuomenės gyvenimo pagrindas, mūsų tapatybės, tai gi ir gerovės valstybės vertybinė ašis“.
„Kultūros politika turi būti grįsta duomenimis ir tyrimais. Turi būti labai aiškiai žinoma ir matuojama, kokią ekonominę, socialinę ir pilietinę vertę kuria kultūros sektorius. Žinant ir matuojant tokius rodiklius, svarbu sukurti subalansuotą ir tvarų kultūros finansavimo modelį, ir tokiu būdu galima siekti progreso šioje srityje“, - šalies vadovo poziciją perdavė A. Bubnelis.
Pokalbio metu buvo skirta dėmesio pokalbiui apie kultūros diplomatiją tarptautiniu lygmeniu.
„Pokalbiu metu prezidentas išgirdo, kad šis kandidatas, jeigu būtų paskirtas į šį postą, sudarytų sąlygas visiems dalyvauti kultūros kūrybiniame procese, palaikytų atvirą, pasitikėjimu grįstą dialogą su kultūros bendruomene, ir siektų darnaus santykio tarp įvairių kultūros segmentų.
Kandidatas taip pat kalbėjo, kad užtikrintų, kad kultūra nebūtų skirta siauram visuomenės ratui, kad ji būtų įtrauki ir visiems prieinama“, - sakė A. Bubnelis.
Pasak jo, taip pat buvo kalbama, kaip dabartinė pandemija palietė kultūros sektorių, ir, kaip reikėtų padėti šiam sektoriui.
Įvardijo pagrindinį tikslą
Pasak S. Kairio, vyko nuoširdus pokalbis su prezidentu apie įvairias kultūros sektoriaus aktualijas.
„Buvo nuoširdus pokalbis su prezidentu ir jo komandos atstovais. Labai džiaugiuosi girdėdamas ir matydamas, (...) kad stengiamasi pabrėžti, jog kultūra neturi būti kažkur paraštėje ir turi būti mūsų gyvenimo ašis“, – akcentavo S. Kairys.
Jis įvardijo ir savo pagrindinį tikslą.
„Mano toks bendrinis tikslas, kad kultūra būtų neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Matome įvairių tyrimų, nuomonių, ypač tų žmonių, kurie nelinkę dalyvauti kultūroje. Kai jų klausi, kodėl, jie atsako, kad tam nėra laiko. Labai svarbu, kad visuomenėje būtų kuo mažiau tokių žmonių – čia turi būti ir valstybės pastangos, ir žmonių supratimas, ir įtikinimas, kad kultūra (...) yra neatsiejama žmogaus dalimi“, – pažymėjo kandidatas į kultūros ministrus.
Pasak S. Kairio, su prezidentu buvo kalbama apie pandemijos padarinius kūrybos sektoriuje, buvo aptartas kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų klausimas.
Galimų komandos narių neįvardijo
Kalbėdamas apie galimą savo komandą, S. Kairys neslėpė girdėjęs jam tekusios kritikos dėl patirties stokos, žinomumo ir politinio svorio trūkumo.
„Nemažai kalbėjome, kaip svarbu yra komanda, kuri tuos minusus eliminuotų. Supraskite mane, aš esu kandidatas į ministrus ir dabar man kalbėti viešai apie konkrečias pavardes būtų neetiška tiek man, tiek tiems žmonėms, su kuriais yra kalbama“, – teigė S. Kairys.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad, jei būtų patvirtintas ministru, jo komandoje dirbtų žmonės, turintys autoritetą kultūros srityje ir tie, kuriais S. Kairys besąlygiškai pasitiki.
Vertindamas šalies vadovo pastabą apie ilgalaikę viziją, S. Kairys teigė, kad „girdi viską, ką sako prezidentas ir jo patarėjai ir į tuos dalykus stengsis atsižvelgti“.
Daugiau žinomas Kaune
36 metų S. Kairys yra Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
2003 m. baigė Telšių Kranto vidurinę mokyklą, 2007 m. – politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete, 2011 m. Mykolo Romerio universiteto magistrantas.
Iki 2015 m. Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo padėjėjas; Liberaliosios minties instituto projektų vadovas. VŠĮ Lietuvių išeivijos instituto valdybos narys.
Nuo 2015 m. Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas. 2011–2019 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.