Tai numatančioms Notariato ir Antstolių įstatymų pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Tiesa, įkainiai būtų skaičiuojami kitaip tik tada, kai pataisas priims Seimas ir jas pasirašys prezidentė.
Iki šiol antstolių ir notarų paslaugų įkainiai buvo nustatomi juos suderinus su juos vienijančiais Antstolių ir Notarų rūmais. Paprastai kalbant, jiems numatyta teisė užkirsti kelią paslaugų kainų mažinimui.
Kaip teigiama įstatymų projektų lydraščiuose, jais siekiama panaikinti teisę patiems notarams ir antstoliams suderinti jiems priimtinus atlyginimo dydžius, jų apskaičiavimo bei apmokėjimo tvarką:
„Privalomas notarų ir antstolių atlyginimų dydžių suderinimas su visus notarus ir antstolius vienijančiais Lietuvos notarų rūmais ir Lietuvos antstolių rūmais riboja valstybės teisinę diskreciją notarų ir antstolių atlyginimų nustatymo srityje ir de facto įpareigoja teisingumo ministrą nustatyti tokius atlyginimo dydžius, kokie yra priimtini notarams ir antstoliams.“
Projektus priėmus ir šiems įsigaliojus, suderinęs su finansų ministru įkainius nustatytų teisingumo ministras.
Vyriausybės posėdyje teisingumo ministras Elvinas Jankevičius kalbėjo, kad priimti projektai garantuos teisingą antstolių ir notarų paslaugų kainodarą, vartotojų teisių apsaugą.
Antstolių rūmai ir Notarų rūmai atsisakė DELFI komentuoti šį Vyriausybės nutarimą ir naują paslaugų kainų nustatymo tvarką. Vis dėlto derinant projektus, jų nuomonė buvo neigiama.
„Teisinėje valstybėje neabejotinai turi veikti demokratijos principai, atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės siekis, asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsauga. Antstolis, būdamas ypatingas dėl savo dualinio statuso teisinės sistemos subjektas, turėdamas įgaliojimus užsiimti teismų sprendimų vykdymo veikla, tikisi gauti teisingą apmokėjimą už darbą, stabilų veiklos reguliavimą ir teisę dalyvauti veiklos reguliavime.
Pažymėtina, kad galiojančio įstatymo nuostatos nustato demokratinėje visuomenėje priimtinus kooperacijos principus, kai tariamasi ir konsultuojamasi su laisvajai profesijai atstovaujančia institucija. Tai tarsi stabdžių ir atsvarų mechanizmas, garantuojantis teisinių santykių pusiausvyrą. Todėl siūlymas šias nuostatas panaikinti yra nepagrįstas ir nepriimtinas antstoliams, vertintinas kaip neriboto valdymo siekimas“, – reaguodami į teikiamus projektus argumentavo Antstolių rūmai.
„Lietuvos notarų rūmų dalyvavimas Teisingumo ministerijai nustatant notarų atlyginimų dydžius, buvo ir yra tikslingas bei atitinkantis pamatinius notariato sistemos principus.
Visų pirma, Lietuvos notarų rūmai, kaip notarų stebėsenos, kontrolės ir reguliavimo institucija, turi išsamią informaciją apie notarų ekonominę padėtį, atliekamų notarinių veiksmų statistiką, notarinių veiksmų sąnaudas, notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką ir kitą aktualią informaciją, turinčią lemiamos reikšmės notarų paslaugų kainodarai ir notarų veiklos organizavimui“ – pastabose Teisingumo ministerijai nurodė Notarų rūmai.
Skirtos didžiulės baudos
Balandžio pabaigoje Konkurencijos taryba baigė tyrimą ir paskelbė, kad Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai, nustatydami atlyginimo už notarinius veiksmus dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą.
Už tai Lietuvos notarų rūmams skirta 88 400 Eur bauda, o aštuoniems prezidiumo nariams, įvertinus jų gautas pajamas, – nuo 100 iki 20 800 Eur bauda.
„Lietuvos notarų rūmai ir prezidiumą sudarantys notarai, priėmę nutarimus dėl įkainių nustatymo, eliminavo visų notarų galimybę savarankiškai pasirinkti taikomą atlyginimo dydį ir jo apskaičiavimo būdą. Taip buvo apribota tiek notarų, t. y. konkurentų, veikimo laisvė, tiek konkurencija paslaugų kainomis, kas nulėmė didesnius įkainius vartotojams“, – tyrimą komentavo Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Jis nuomone, kad dabartinė atlyginimo už notarinius veiksmus dydžių ir jų apskaičiavimo tvarka yra ydinga.
Tyrimo metu Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi teisines nuostatas, reguliuojančias notarų įkainių nustatymo procesą, pasiūlė Vyriausybei inicijuoti Notariato įstatymo pataisas ir atsisakyti prievolės suderinti užmokesčio už notarinių veiksmų atlikimą dydžius su Lietuvos notarų rūmais – savivaldos institucija, vienijančia visus šalies notarus.
Konkurencijos taryba šiuo metu vykdo naują tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo – aiškinamasi, ar teisingumo ministro įsakymu nustatyti fiksuoti ir minimalūs notarų atlyginimo įkainiai nesudarė sąlygų riboti konkurenciją, kadangi tokiu atveju ūkio subjektams neleidžiama konkuruoti kainomis siūlant pigesnes paslaugas.
Šio tyrimo Konkurencijos taryba detaliau nekomentuoja, tačiau pabrėžia, kad tyrimo metu bus įvertintos ir naujos aplinkybės, susijusios su naujų teisės aktų priėmimu.