„Siūlymas viešinti antstolių ir jų šeimų narių pajamas grindžiamas populiariais lozungais apie antstolių „piktnaudžiavimą prirašinėjant papildomas išlaidas“. Tokios formuluotės labai patinka skolininkams, o jų Lietuvoje – apie 300 tūkstančių. Tuo metu kreditoriai dažniausiai būna suinteresuoti aktyviu išieškojimo procesu ir siekia, kad antstoliai taikytų kuo daugiau išieškojimo priemonių.
Nesant suformuotos vieningos papildomų vykdymo išlaidų skaičiavimo praktikos, skirtingų antstolių atliktų procesinių veiksmų apimtys ir vykdymo išlaidų sumos iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. skirdavosi. Dabar, įsigaliojus naujajai vykdymo išlaidų struktūrai, jos yra vienodos. Tik laikas parodys, ar tai gerai. Kreditoriai veikiausiai pasakytų, kad tai žingsnis atgal“, – DELFI atsiųstame komentare rašo Antstolių rūmai.
Pasinaudodami teise būti išklausytiems, jie teigia norį pateikti „keletą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės nutylėtų faktų apie siūlymų viešinti antstolių ir jų šeimų narių pajamas svarstymo eigą“.
„Faktai: Lietuvos antstolių rūmai nuosekliai laikosi pozicijos, kad siūlomas teisinis reguliavimas būtų perteklinis ir grėsmingas antstolių ir jų šeimų narių saugumui. Ši pozicija ne kartą pateikta raštu ir išsakyta žodžiu. Jau dabar yra įvykdyta daugiau kaip 150 smurtinių ir chuliganiškų išpuolių, susijusių su antstolių profesine veikla. Viena antstolė po rizikingos bylos vykdymo iki šiol yra saugoma valstybės lėšomis. Tokios apsaugos poreikis gali didėti, o valstybės biudžetui tai yra labai brangu“, – rašoma komentare.
Jame pateikiami ir konkretūs pavyzdžiai: 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 122-383/2016) skolininkui už antstolės turto prievartavimą ir grasinimą nužudyti jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė.
2016 m. balandžio 11 d. antstolis ir kontoros darbuotoja užpulti darbo vietoje. Skolininkas trenkė specialistei, sulaužė jos akinius, paskui puolė antstolį. Užpuolikas mušėsi ir spardėsi.
2019 m. gruodžio 16 d. antstolis Laurynas Lukšys gavo laišką iš kalinčio skolininko, kuriame reikalaujama persiųsti į skolininko sąskaitą 30 tūkst. eurų ir grasinama nužudyti antstolį ir jo šeimą.
„Faktas: Aptariamas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnis įtvirtina reikalavimus tik valstybės biudžeto lėšomis išlaikomų asmenų turto deklaravimui. Valstybės nefinansuojami antstoliai būtų išimtis. Be to, tai būtų vienintelė laisvoji profesija, kurios atstovų ir jų šeimų narių pajamų ir turto deklaracijos taptų viešos.
Faktas: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų, kurių metu, kaip teigia pirmininkė A. Širinskienė, buvo priimtas sprendimas teikti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas bei nustatyti, kad antstolių ir jų šeimos narių turto deklaracijos būtų skelbiamos viešai, eiga niekur neviešinama. Posėdyje dalyvavusiam Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariui, antstoliui Laurynui Lukšiui net nebuvo leista pasisakyti“, – rašoma komentare.
Jame taip pat teigiama, kad lapkričio 13 d. vykusiame Komiteto posėdyje jo nariai, išgirdę Lietuvos antstolių rūmų atstovų išsakytą nerimą bei argumentus, pirmininkės A. Širinskienės siūlymui vieningai nepritarė.
„Tuo, kad Lietuvos antstolių rūmų poziciją posėdžio metu palaikė Teisingumo ministerijos ir Prezidentūros atstovai, galima įsitikinti peržiūrėjus posėdžio vaizdo įrašą“. (…) Klausimas: Kas, jei ne pirmininkės įžeistos asmeninės ambicijos (po to, kai Komiteto nariai nepalaikė jos siūlymo), vertė A. Širinskienę toliau stumti tą patį projektą ir netgi naujai jį „įpakuoti“?“, – klausia Antstolių rūmų atstovai.
Jie taip pat teigia, kad gruodžio 4 d. vykusiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje pirmininkės A. Širinskienės iniciatyva vėl buvo sugrįžta prie siūlymo viešinti antstolių pajamas, mechaniškai apjungus du įstatymo pakeitimų projektus (dėl seniūnų pajamų ir antstolių pajamų viešinimo).
„Siūlymui viešinti antstolių pajamas pritarė keturi anksčiau jo nepalaikę Komiteto nariai ir pirmininkės A. Širinskienės balso persvara siūlymui buvo pritarta. Retorinis klausimas: Kodėl pasikeitė parlamentarų nuomonė? Ar ne dėl to, kad prieš pratęstą projekto svarstymą jiems buvo padarytas tam tikras poveikis? Sprendimas priimtas taip žaibiškai, kad posėdyje dalyvavęs Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Vitalis Milevičius net nespėjo įsiterpti. Tai patvirtina posėdžio įrašas (…)“, – teigiama atsiųstame komentare.
Pagal jį, Lietuvos antstolių rūmai du kartus (2019 m. gruodžio 9 d. ir gruodžio 18 d.) kreipėsi į Seimo narius elektroniniais laiškais. Juose pristatėme savo argumentus bei faktais pagrįstą nerimą dėl antstolių šeimos narių saugumo ir prašėme siūlymui viešinti antstolių pajamas nepritarti.
„Kaltinimai, esą Lietuvos antstolių rūmai naudojasi skambučių teise, mažų mažiausiai yra nekorektiški. Asociacija, tarp kurios funkcijų yra ir atstovavimas savo narių interesams, kalbasi ir kalbėsis su valdžios institucijomis visais demokratiškais būdais. Tai yra Lietuvos antstolių rūmų pareiga, o bandymus uždrausti asociacijai bendradarbiauti galima laikyti noru nutildyti šią profesinę asociaciją.
Faktas: Visus Lietuvos antstolių rūmų paminėtus faktus galima nesunkiai patikrinti“, – rašoma DELFI atsiųstame komentare.
Atidėtas įstatymo priėmimas
DELFI primena, kad apie netikėtai sustojusį jos pateikto įstatymo projekto priėmimą Seime prabilo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė iš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) Agnė Širinskienė.
Politikės parengtu įstatymo projektu siūloma viešinti antstolių turto deklaracijas. Ji minėjo, kad po skambučių iš Antstolių rūmų neįvardintiems jos frakcijos nariams, nuspręsta atidėti įstatymo priėmimą.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tokias kalbas vadino emocijomis, ir patikino, kad jo frakcijos narių niekas nebando paveikti, esą tik norima įsiklausyti ir į antstolių prašymą būti išgirstiems.
Plačiau apie tai galima skaityti čia.