„Paramos Ukrainai formos visada svarstomos, ir ši iniciatyva yra svarstoma. Dabar Paryžiuje buvo svarstoma aukščiausiu lygiu, dalyvavo prezidentai, premjerai“, – antradienį paklaustas ar Lietuva galėtų siųsti savo karių, sakė A. Anušauskas.
Jo teigimu, mūsų darbotvarkėje esą taip pat atsiras svarstymai, kaip dar labiau būtų galima padėti Ukrainai.
„Bet tai yra sprendimas, kurį greičiausiai darytų Valstybės gynimo taryba. Tai būtų daugiašaliu pagrindu, be abejonės. Jei kalbame apie Prancūzijos iniciatyvą, tai būtų daugiašaliu pagrindu“, – sakė jis.
Anot ministro, šalys turi skirtingas pozicijas šiuo klausimu.
Tačiau ministras pažymėjo, kad kalbama ne apie karių dalyvavimą mūšiuose, o tik apie ukrainiečių karių apmokymus.
„Nekalbėkime apie karius, kalbėkime apie iniciatyvos palaikymą. Yra skirtingų šalių skirtingos pozicijos. Kaip žinia, Lietuva turi veikti ir savo mandato, kuris yra suteikiamas Seimo, ribose. Pas mus, kaip žinia, yra vienas mandatas, kuris leidžia telkti mokomąją misiją ukrainiečiams mokyti“, – teigė A. Anušauskas.
Jo teigimu, apie karių galimą siuntimą kalbama esą ne dėl to, kad patiems ukrainiečiams trūksta karių, o dėl to, jog tai yra signalas Rusijai ir tai pačiai Ukrainai, jog ieškoma būtų kaip jai labiau padėti.
Budrys: įvairios opcijos yra diskutuojamos
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys antradienį žurnalistams teigė, kad Prancūzijos prezidento E. Macrono surengtos diskusijos metu buvo kalbėtasi apie įvairias galimybes, ką Vakarų šalys galėtų padaryti daugiau, kad užtikrintų Ukrainos pajėgumus apsiginti, ir padaryti taip, kad būtų pasiekti visi Ukrainos prezidento V. Zelenskio 10 punktų plano tikslai.
„Buvo kalbama apie labai daug dalykų, tarp jų ir jautrių ir mažiau dalykų. Bet, ką galiu patikinti, kad buvo visuotinis sutarimas, kad šiuo metu prioritetas Ukrainai yra ginkluotės tiekimas, ir tai, ko reikia labiausiai, yra amunicija“, – kalbėjo K. Budrys.
Jo teigimu, kalbėta, iš kur jos galima daugiau paimti.
„Galime pasidžiaugti, kad tai buvo viena iš diskusijų, kur buvo ne tik barstymasis galvos pelenais ir apgailestavimas, kad mums nepavyksta, bet labai konkrečių sprendimų paieškos“, – sakė K. Budrys.
Prezidento patarėjas nedetalizavo karių siuntimo klausimo.
„Turbūt nenustebtumėte, kad įvairios opcijos nuolat yra diskutuojamos. Taip, kaip ir kalbame apie įvairius Rusijos agresijos scenarijus. (…) Čia nebėra tabu, kurie dar buvo prieš keletą metų, kai kalbame ir apie branduolinius, ir apie konvencinius scenarijus, apie įvairius scenarijus. Lygiai taip pat labai plačiai yra kalbama apie tai, ką Vakarai galėtų ir turėtų padaryti padėdami Ukrainai su aiškia žinute Rusijai, kad tai nebus „nepavyko“ ar „pavyko pastanga“ klausimas. Tai yra nusiteikimas ilgą laiką (bent jau šitos didelės šalių grupės) remti Ukrainą iki pergalės, ir gali reikėti įvairių priemonių“, – aiškino K. Budrys.
Kartu jis dar kartą pabrėžė, kad pagrindinė priemonė, kuri yra reikalinga, yra amunicija, bet neatmetė, kad yra svarstomos ir kitos priemonės.
„Viskas yra svarstoma, taip pat ir vadovų lygmenyje. Tik ne viskas yra vieša. Tas irgi yra natūralu“, – sakė K. Budrys.
Modelių gali būti įvairių
Kalbant apie karių siuntimą, pasak prezidento vyriausio patarėjo, modelių gali būti įvairių.
„Aš galiu patikinti, kad nėra kažkokio vieno konkretaus sumanymo, apie ką eina kalba. Kalbama apie įvairias opcijas, ko gali prireikti įvairiomis sąlygomis. (…) Eina kalba apie mokymus įvairiomis sąlygomis tiek už Ukrainos ribų, tiek kitokį prisidėjimą – tiesioginį ar nuotolinį“, – sakė K. Budrys.
Kartu jis patikino, kad tokie pokalbiai vyko ir anksčiau.
„Tai ne tik vakar ar užvakar, ar užužvakar. Nėra taip, kad čia būtų kažkas labai kokybiškai naujo. Tas viršūnių susitikimas, kad lyderiai susitiko, kad Prancūzijos prezidentas ėmėsi iniciatyvos politiškai pastumti (…) visą mašiną, kad to, ką esame suplanavę, negana, kam visi iš principo pritaria, tas yra nauja. Bet visa kita, jei klaustumėte apie diskusijas, kada pradėta apie kažką kalbėti, visą laiką tas vyko. Aš neprisimenu nei vienos temos, kuri būtų buvusi tabu diskutuoti ar nediskutuoti, kai eina kalba apie paramą Ukrainai“, – kalbėjo K. Budrys.
Mato lūžį supratime
Prezidento vyriausiojo patarėjo vertinimu, lūžis vyksta supratime, kad „mes, gali būti, turėsime daryti dar daugiau negu darome dabar Ukrainai paremti, ir mes turime pasiekti rezultatą“.
„Bet tada sugrįžtama į laukelį, ko reikia labiausiai ir dabar pat? Ir vėl tada svarstoma apie operacinius dalykus, kaip tą būtų galima pasiekti? Kalbu apie amuniciją. Kad gali reikėti kažkada ateityje kitokių priemonių, taip, apie tai irgi yra kalbama“, – sakė K. Budrys.
Tačiau, pasak jo, žinia iš to susitikimo yra ne tokia, kaip iš komentarų matosi, kad buvo perskaityta Kremliuje.
„Žinia yra ne tokia, kad kažkas kažko išsigando. Žinia yra tokia, kad Vakarai imsis daug, tiek, kiek reikės, kad Ukraina būtų apginta, ir atgautų savo teritorinį integralumą. Ji po truputį yra bręstanti“, – pabrėžė K. Budrys.
Prezidentūros atstovas teigė, kad nesinorėtų, kad diskusijoje būtų užbrėžtas brūkšnys, kad „jau šito tai tikrai nedarysime“.
„Nes, jeigu paskaičiuotume, kiek dalykų buvo pasakyta, ko mes, kaip Vakarai, tikrai nedarysime, dar yra atskiros šalys, žinoma, jos priima nacionalinius sprendimus, ir po to padarė. Tai tokių dalykų turbūt būtų per daug, kad iš to galėtume pasidaryti išvadą, kad yra protinga užsibrėžti, kad mes tikrai to nedarytume. Svarstome viską, ir viskam esame pasiruošę“, – sakė K. Budrys.
Kartu jis pabrėžė, kad sprendimai yra derinami su kitomis valstybėmis.
„Tai yra protinga ir gerai daryti, ir ne tik dėl vienybės kaip tokios vertybiškai, bet ir dėl koordinavimosi, didesnio efektyvumo. Dėl to esu įsitikinęs ir tikiuosi, kad visokiuose tokiuose žingsniuose būtų einama konsultacijų, kalbėjimosi ir daugiašališkumo keliu“, – sakė K. Budrys.
Svarstė klausimą dėl Lietuvos operacijų mandatų
Prezidento vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį, kad paskutinėje Valstybės gynimo taryboje buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos vykdomų operacijų mandatų.
„Buvo keliamas klausimas, ar mūsų nusimatyta karinio mokymo operacija negalėtų vykti didesne apimtimi ir Ukrainoje, jeigu sąlygos tam leistų. Tas mandatas yra suteiktas. Mes apie tą galimybę kalbamės visiškai atvirai“, – sakė K. Budrys.
Prezidento vyriausias patarėjas aiškino, kad šiuose sprendimas viena esminių dalių yra Ukrainos poreikiai.
„Kas ir kokiomis sąlygomis galėtų įvykti, yra labai daug niuansų. Vienas iš jų, žinoma, yra konsultacijos su mūsų sąjungininkais, partneriais, ir bendras sprendimas dėl vienos ar kitos opcijos“, – kalbėjo K. Budrys.
Pasak prezidentūros atstovo, šiuo metu Ukrainos vadovas kalba apie poreikius, kurie, pirmiausia, yra susiję su ginkluote.
„Mokymas yra vienas iš didelių poreikių. Matome kas mums, Vakarams, pavyko. Kaip ir Lietuva ruošia Ukrainos karius Lietuvoje. Taip pat ruošia su sąjungininkais kitose valstybėse. (…) Ir mes intensyviai ties tuo dirbame, ir tūkstančiai karių yra praėję per mūsų instruktorius. Tą darysime ir toliau“, – sakė K. Budrys.
Prakalbo apie sausumos karius
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmestų Prancūzijos sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą.
Jis tai sakė pasirodžius pranešimams, kad kai kurios Vakarų šalys gali apsvarstyti galimybę pasiųsti karius.
Naujienų agentūrai „Associated Press“ J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą.
„Mes tai darome nuo 2014 m. ir dar labiau po plataus masto invazijos. Tačiau nėra planų pasiųsti NATO kovines pajėgas į Ukrainą“, – pabrėžė jis.
Ministras: finansavimą didinti būtina
„Dalis visuomenės nejaučia grėsmės alsavimo“, – ministras komentavo apklausos duomenis, kad tik 18, 6 proc. žmonių sutiktų mokėti didesnius mokesčius, kad surinkti pinigai būtų skirti gynybai.
A. Anušauskas akcentavo, kad per tam tikrą laiką Lietuvai reikia sukurti tam tikrus pajėgumus: „Jei mes pradėsime statyti, kurti jau tik realios grėsmės akivaizdoje, tai bus tiesiog per vėlu. Nes daugelio dalykų nesugebėsime padaryti ir išvystyti“.
Ministras pabrėžė, kad dėl to padidintas gynybos finansavimas yra būtinas, o politikų uždavinys dabar – apie tai labai aiškiai komunikuoti.
Jo teigimu, kol Ukraina laiko frontą, mums atrodo, kad visa tai yra kažkur toli.
A. Anušausko teigimu, reikia didinti ir paramą Ukrainai, kam taip pat reikia resursų.