„Kariai nėra politikai. Dėl to politikai, kurie mėgina šią situaciją politizuoti, aš manau, tik naudojasi, galbūt, dėl savo reitingų, kitų rinkiminių dalykų, bet išvados yra padarytos“, – žurnalistams spaudos konferencijoje nurodė A. Anušauskas.
Jis sutiko, jog tokių situacijų, kai kyla net ir interesų konflikto regimybė, neturėtų kilti, bet tuo pačiu siūlė karius atskirti nuo politikų.
„Šitoje istorijoje, mano požiūriu, yra du pliusai: pirmiausia, kariuomenės vadas pats supažindino su privačių interesų deklaracija, ją pateikė, parodė registruotą nuomos sutartį, antra, pats atsiprašė dėl netinkamo komunikavimo.
Žinot, karių, karininkų darbas įtemptas, kartais to šalto tono pritrūksta, bet aš vertinu, pirmiausia, atsiprašymą“, – dėstė A. Anušauskas.
Jis taip pat pažymėjo, jog kariuomenės vadas apsisprendė nutraukti nuomos sutartį su sūnumi.
„Vadas padarė savo išvadas. Nepaisant to, kad formaliai visi įstatymai išlaikyti, tačiau regimybės mes neturim sudaryti. Aš jau kalbu kaip politikas šiuo atveju ir kaip buto nuomininkas, kuris irgi nuomoja butą. Tik man, tiesa, niekas kompensacijų neduoda“, – su šypsena tarė A. Anušauskas ir vertino, jog situaciją, susijusią su V. Rupšiu, turėtų išanalizuoti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Ministras pabrėžė, kad Krašto apsaugos ministerija atnaujino interesų deklaravimo stebėseną: prieš mėnesį tikrino, kaip jos pildomos, kokie yra galimi neatitikimai, kaip išlaidos – butpinigiai, nuompiniginiai, pinigai maistui – kompensuojamos.
„Jeigu būtų įvardinti konkretūs teisiniai reguliavimo trūkumai, mes siūlysime teisės aktų pakeitimus“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Nesijaučia padaręs moralinės žalos
Antradienį 15min pranešė, jog kariuomenės vadas V. Rupšys už 445 eurus – vadinamuosius butpinigius – Vilniuje nuomojasi butą iš savo sūnaus Dovydo. Šią informaciją kariuomenės vadas pateikė privačių interesų deklaracijoje, kuri nėra vieša.
Tiesa, V. Rupšys nedeklaravo savo ryšio su „Teltonika“ ir jos savininku Arvydu Paukščiu – kariuomenės vado sūnus yra jo žentas.
Kalbinamas 15min, V. Rupšys argumentavo, jog nuomojasi butą iš sūnaus, nes Vilniuje gyvena tik darbo dienomis, laikydamasis Lietuvos įstatymų. Jis pats atskleidė konkrečią butpinigių sumą.
„Aš jums aiškinu – turiu teisę gauti butpinigius, turiu teisę sudaryti sutartis, turiu teisę sudaryti sutartis su tuo, kas man palanku, taip pat – ir mano sūnumi. Jeigu jis tame bute negyvena ir jis man išnuomoja, ir moka nuo to mokesčius. Viskas“, – tikino V. Rupšys ir teigė, jog sūnus daro „didžiulę paslaugą“, nes jei nesinuomotų iš jo, turėtų mokėti gerokai didesnę nuomą.
Paklaustas apie sąsajas su A. Paukščiu, V. Rupšys atsakė, jog užduodami kvaili klausimai.
„Jūs kvailas ar taip tik atrodot?“ – kreipdamasis į žurnalistą sureagavo kariuomenės vadas, tačiau iškart atsiprašė.
Kariuomenės vėliau portalui pateiktame atsakyme teigiama, jog V. Rupšys turi teisę nuomotis iš sūnaus, nes Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose nevaldo nekilnojamojo turto.
Reaguodamas į paviešintą informaciją, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis paragino V. Rupšį trauktis iš pareigų. Seimo valdantieji šiuo klausimu nuosaikesni: pasak jų, kariuomenės vado elgesį turėtų įvertinti prezidentas ir krašto apsaugos ministras, o ne parlamentarai.
Antradienį nuotolinę spaudos konferenciją surengęs V. Rupšys tikino, jog, nuomodamasis butą iš sūnaus ir tam leisdamas viešas lėšas, nemato jokio interesų konflikto, nesijaučia padaręs moralinės žalos.
Jis pasakojo, kad maksimali butpinigių suma – 530 eurų, kai jis išleisdavo 445 eurus butui, kurį sūnus kitam esą būtų nuomojęs už 700 eurų.
V. Rupšys teigė, jog ir toliau gyvens sūnaus bute Vilniuje, nors nuomos sutartį nutrauks.
Nausėda: Rupšys padarė klaidą, ją turi ištaisyti
Prezidentas Gitanas Nausėda generolą majorą V. Rupšį kariuomenės vadu paskyrė 2019 metų liepą. Jo vertinimu, kariuomenės vadas, už butpinigius nuomodamasis butą iš sūnaus, padarė klaidą ir ją turi ištaisyti.
„Prezidentas kariuomenės vado sprendimą už butpinigius nuomotis butą iš savo sūnaus vertina kaip padarytą klaidą. Kariuomenės vadas klaidą pripažino ir turi ją ištaisyti. Iš karto po to Kariuomenės vadas turėtų grįžti prie svarbių gynybos klausimų: Lietuvos kariuomenės plėtros, jo modernizacijos, NATO regioninių gynybos planų įgyvendinimo, pasirengimo priimti daugiatūkstantines sąjungininkų pajėgas“, – Delfi nurodė prezidentūra.
Pagal Konstituciją, kariuomenės vadą penkeriems metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.