Jo teigimu, parama Ukrainai turi būti tęsiama, nes tik Ukrainos laimėjimas kare ir okupantų išstūmimas iš šalies teritorijos užtikrins saugumą visame regione.
„Manau, kad ta reakcija NATO visada būna, gal ji mažiau pastebima, tačiau kuomet Rusija atakuoja Ukrainą raketomis, reikia pasakyti, kad NATO struktūros tai mato, stebi, žiūri, kad tos raketos nekirstų NATO šalių teritorijų. Bent jau oro erdvės ribų. Tai yra matomi dalykai. Tačiau apsidrausti nuo visų incidentų, kuomet šalia vyksta karas, nepavyks.
Ir aš manau, kad pagrindinė NATO šalių ir Europos šalių reakcija yra tokia, ir, manau, kad neužilgo absoliuti dauguma valstybių tai patvirtins, kad parama Ukrainai turi būti tęsiama. Ukraina turi šiame kare laimėti ir tik išstūmus iš okupuotų teritorijų Rusija, gali sumažinti apskritai grėsmės lygį šiame regione“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas Delfi teigė, jog nuo tokių incidentų, kaip kad antradienio vakarą Lenkijoje, apdraustas nėra niekas.
„Ypač kai šalis gina savo teritoriją nuo priešiškos valstybės, niekas nėra apdraustas nuo incidentų. Tačiau, aš visiškai sutinku, kad Rusijos vykdoma agresija, ypatingai tokios raketų atakos, kurias galime vertinti kaip kraštutinę eskalaciją, ir yra priežastis, kodėl Lenkijos piliečiai žuvo savo namuose. Ir būtent Rusija už tai yra atsakinga.
Nes tol, kol mūsų kaimynystėje yra Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija, vykdančios agresyvią politiką, kartu tai yra nuolatinis pačių įvairiausių grėsmių šaltinis. Kol visa tai egzistuoja – kol agresija egzistuoja, šie diktatorių režimai tai vykdo, tai be abejonės, tokių incidentų tikimybė yra tikrai didelė“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį jau sakė, jog mažai tikėtina, kad Lenkija aktyvuos 4–ąjį NATO straipsnį.
Delfi pašnekovas A. Anušauskas priminė, jog minimas NATO sutarties 4 straipsnis apima tik šalių konsultacijas dėl saugumo situacijos.
„Nebūtinai jis gali būti aktyvuotas, bet nebūtinai tai reiškia, kad konsultacijos dėl saugumo situacijos nevyksta. Jos vyksta, jos vyko ir šiandien, vyko ir vakar. Manau, kad tų konsultacijų metų šalys ne tik pasidalina turima informacija ir numato – kokių gi veiksmų jos gali imtis, ką reikėtų sustiprinti, ką padaryti.
Ir būtent tokių konsultacijų metu yra keičiamasi nuomonėmis, informacija apie tai, kokie veiksmai jau yra atlikti, pavyzdžiui – stiprinant oro erdvės gynybą rytiniame NATO flange. Tą reikia tiesiog žinoti. Formalūs reikalavimai yra svarbu, tačiau neformaliai visos konsultacijos kaip vyko, taip ir vyksta“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Jo teigimu, oro erdvės gynybos stiprinimas yra visų šalių aktualija, tačiau ypatinga – rytiniame NATO flange.
„Čia ir Lenkijai, ir mums yra aktualus, kitoms paribio valstybėms. Madrido viršūnių susitikime apie tai buvo priimti dokumentai liudija, kad yra tikslas stiprinti šią oro erdvės gynybą. Bet visi puikiai supranta, kad tam įtaką daro daugelis dalykų: ir NATO valstybių gebėjimai kurti oro gynybos sistemas – jų gynybos pramonės galimybės greitai pastatyti tokias sistemas, sukurti, apginkluoti. Čia tikrai yra iššūkių ir įvairiuose formatuose apie šią sritį mes kalbamės nuolat.
Nes dabar norint įsigyti oro gynybos sistemą, kad ir vidutinio nuotolio, reikia palaukti eilėje kokius 5 metus. Tai per daug ilgas terminas, kai labai rimti dalykai vyksta NATO valstybių kaimynystėje“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Jis taip pat Delfi priminė, kad Lietuvos pasienyje tebegalioja nepaprastoji padėtis.
„Visada kariuomenės budrumo lygis yra padidintas, kaip ir mūsų priešlėktuvinės gynybos budrumas. Nes Baltarusija, kaip ir Rusija, yra įsitraukusi į karą Ukrainoje. Viena tiesiogiai, kita – ne. Bet turime matyti tą bendrą situaciją.
Ir mūsų, kaip paribio valstybės, karinių pajėgų budrumas visada yra pakankamai aukštas. Tai nereiškia, kad mes nereaguojame – mes matome, stebime situaciją. Ir mūsų veiksmai yra adekvatūs esamai situacijai ir grėsmėms“, – laidoje „Delfi diena“ trečiadienį kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.