„Tai, kas yra sutarta kanclerio ir prezidento, visa tai yra (...). Viskas yra susiję ir su Vokietijos, ir su mūsų galimybėmis. Mūsų galimybės – tai infrastruktūra, kurią mes statome, patvirtinus atitinkamus įstatymus. O Vokietijos galimybės – tai sausumos kariuomenės plėtra“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė A. Anušauskas.
Nepaisant viešojoje erdvėje keliamų klausimų, ministras neslėpė pozityviai vertinantis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą šiuo klausimu.
„Už poros savaičių bus eilinis mūsų darbo grupės – Lietuvos ir Vokietijos ministerijų – susitikimas šiuo klausimu. Kiekvienas susitikimas yra postūmis tolyn (...). Su vokiečiais suderiname kai kuriuos infrastruktūros dalykus, poreikius, į kuriuos mes turime atsižvelgti“, – teigė A. Anušauskas, džiaugdamasis Lietuvoje vykstančiose pratybose gausiai dalyvaujančiais sąjungininkų kariais.
„Pratybų metu ir, tiesa sakant, dabar... Prieš NATO samitą ir po samito mes turėsime apie 4 tūkst. sąjungininkų“, – pridūrė jis.
Panašiai esamą situaciją dėl vokiečių karių brigados dislokavimo Lietuvoje antradienį įvertino ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, norint padidinti vokiečių brigados karių skaičių šalyje yra būtina suderinti Lietuvos atliekamus namų darbus su Vokietijos galimybėmis.
„Turbūt mes nestatome kareivinių ir visos reikalingos infrastruktūros tam, kad jos stovėtų tuščios. Be jokios abejonės, mūsų lūkestis yra, kad jos pildysis ir tai bus daroma laipsniškai. Ir todėl visiškai pritariu tam, ką pasakė gerbiamas prezidentas – mūsų namų darbai ir Vokietijos galimybės turi būti derinamos ir eiti žingsnis prie žingsnio. Būtų nekonstruktyvu kalbėti apie galutinį tikslą nedarant to, kas yra būtina daryti šiandieną ir rytoj“, – antradienį po susitikimo su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Tai mes einame šiuo keliu ir tikimės, kad šio kelio pabaigoje mūsų lauks tikrai sėkmingo proceso pabaiga, taip kaip ir numato mūsų pasirašytas komunikatas“, – taip pat pažymėjo jis.
ELTA primena, kad Vokietija yra labai svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nėra patvirtinusi. Vokietijos kancleris O. Scholzas po penktadienį įvykusio susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais dar kartą patikino, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.