Per dešimt dienų trukusią operaciją Lietuva iš viso perkels 176 žmones, ketvirtadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Anot jo, bus perkeltos 34 šeimos su 82 vaikais.
„Tai pirma ir unikali tokia operacija, kada Lietuvos kariai evakavo civilius žmones iš krizės zonos“, – per spaudos konferenciją sakė Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Mindaugas Steponavičius.
Pasak A. Anušausko, afganistaniečių atgabenimo operacija truko dešimt dienų: penkias dienas vyko planavimas, penkias – parvežimo procesas.
Ministras teigė, kad dešimčiai lietuvių karių ir diplomatui vykstant į Kabulą turėta žinių, kad reikės parskraidinti 24 vertėjus su šeimomis, iš viso – 113 žmonių. Tačiau nuvykus paaiškėjo, jog žmonių yra gerokai daugiau.
„Prisidėjo dešimt šeimų, nes žmonės komunikavo tarpusavyje, ne visus mes turėjome savo patikrintuose sąrašuose iš anksto. Tas darbas buvo atliekamas vietoje. Grupės sudėtyje išsiuntėme ir karinės žvalgybos atstovus, kad jie vietoje matytų, tikrintų ir esant reikalui priimtų sprendimus“, – sakė A. Anušauskas.
Jo teigimu, visi vertėjai turėjo įrodymus, kad yra dirbę su Lietuvos kariais.
„Visų nuostabai, bet jie turėjo dokumentus, kuriuos buvo gavę iš mūsų valdžios, karių, ypač Goro provincijoje, turėjo apdovanojimo lapus, pačius apdovanojimus, turėjo padėkas, kurių pagrindu buvo galima svarstyti jų prašymus“, – tvirtino ministras.
Be to, pasak jo, dokumentus, įrodančius apie konkrečių asmenų buvusį darbą, turi ir Krašto apsaugos ministerija.
A. Anušauskas pabrėžė, kad Afganistane valdžią perėmus Talibanui visų šių žmonių gyvybei grėsė pavojus.
Dauguma vertėjų su šeimomis buvo atvykę į Kabulą, su dalimi susisiekta ir sutarta dėl jų paėmimo vietos.
„Situacija nebuvo tokia paprasta. Nepaisant susitarimo, kad Talibanas netrukdys, įtampos buvo“, – teigė A. Anušauskas.
Planuojama, kad dešimt Lietuvos karių ir vienas Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kurie padėjo evakuotis vertėjų šeimoms, iš Afganistano išvyks ketvirtadienį. Jie dabar yra Kabulo oro uoste.
Į Lietuvą jau atskraidinta pusantro šimto afganistaniečių. Jie laikinai apgyvendinti Raseinių rajono savivaldybėje. Afganistaniečių poreikiams Vyriausybė numatė skirti 600 tūkst. eurų.
Praėjusią savaitę į Lietuvą atskraidintas Europos Sąjungos atstovybės Kabule vairuotoju dirbęs afganistanietis ir jo šeimos nariai.
A. Anušauskas teigė, kad įvykdyti afganistaniečių atvežimo procedūrą padėjo Vokietija, Lenkija, Danija, Ukraina, dėl pagalbos kalbėta su Švedija, Prancūzija. Anot jo, situacija dažnai keitėsi.
„Mes apsistojame ties Lenkijos tiekiama parama, nes logistiškai ji buvo patogiausia (...) Lenkijos parama buvo sutarta aukščiausiu lygiu, dėl jos Kijeve sutarė prezidentai“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Lietuvoje afganistaniečiai iš pradžių pabus karantine, vėliau prasidės migracijos procedūros dėl prieglobsčio suteikimo.
„Žmogus, gavęs politinio pabėgėlio statusą, yra laisvas žmogus. Jeigu jis integruojasi į mūsų visuomenę, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi atitinkamas programas integravimuisi“, – sakė A. Anušauskas.
Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų – 2002–2021 metais, ten tarnavo apie 5000 karių, jie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002–2014 metais) ir „Tvirta parama“ (2015–2021 metais).
Afganistano kontrolę rugpjūčio viduryje, išvykstant paskutiniams JAV kariams, perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą. Nuo to laiko išvykti iš Afganistano tapo sudėtinga.