Antradienį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas dalyvavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Marcelė Kubiliūtė: lyderystės pavyzdys ateities moterų kartoms“, o taip pat nuotoliniu būdu – „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“.
Planuota, kad laidos metu A. Anušauskas papasakos apie Lietuvos žvalgę, visuomenės veikėją M. Kubiliūtę, tačiau iš pradžių buvo užklaustas apie aktualijas.
Ministras žurnalisto Rimvydo Paleckio buvo paklaustas, ar paviešino riboto naudojimo informaciją, ar visgi tai, ką parašė feisbuke apie galimą „Leopard“ pirkimą iš vokiečių, nebuvo riboto naudojimo informacija.
A. Anušauskas pareiškė, kad įstatymas jo pusėje ir plačiau komentuoti atsisakė.
„Atleiskite, bet aš turiu jums pasakyti tiesiai šviesiai: įstatymas yra mano pusėje, tai čia atsakant į jūsų klausimą.
Antras dalykas, aš manau, kad žurnalistinė etika reikalauja, kad, jeigu susitariam kalbėti apie Marcelę Kubiliūtę, tai ir kalbamės apie Marcelę Kubiliūtę. Šiuo metu aš esu konferencijoje, kuri skirta būtent jai. Ir jei jūs turėsite daugiau klausimų apie aktualijas, mielai apie juos atsakysiu, bet kitu laiku“, – kalbėjo politikas.
Dėl prezidento rinkimų žadėjo atsakyti ateityje
R. Paleckis nepasidavė ir pasiteiravo ministro, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos pareiškimus bei kaip žada įtikinti ir įrodyti, kad viešai nepaskelbė riboto naudojimo informacijos.
A. Anušauskas atsakė trumpai: „Aš, pirmiausia, turiu pasakyti, ką kartoju ne kartą, gal ne jūsų televizijoje, bet kitose laidose, aš prezidento pasisakymų nekomentuoju.“
Paklaustas, ar turėdamas didelį visuomenės pasitikėjimą pats ketina dalyvauti prezidento rinkimuose 2024 metais, ministras teigė, kad apie tai bus galima kalbėti ateityje.
„Vienas dalykas – sociologų tyrimai, kitas dalykas, be abejonės, – ambicijos, planai, dar kokie kiti dalykai. Į juos bus galima atsakyti, kai tam bus laikas.
Mūsų partija turi savo tvarkas, procedūras, o statyti, kaip sakoma, populiariai kalbant, vežimą prieš arklį nesirengiu“, – komentavo A. Anušauskas.
Ar svarsto dalyvauti išankstiniuose partijos kandidato į prezidentus rinkimuose?
Ministras tikino, jog atsakys, kai ateis laikas.
R. Paleckiui samprotaujant, jog pašnekovas neatmeta galimybės dalyvauti rinkimuose, nes juk galėtų pasakyti, kad nedalyvaus, A. Anušauskas sureagavo taip: „Žinot, man po dviejų mėnesių yra 60 metų. Manęs imti už liežuvio tikrai nereikia. Aš pasakau tai, ką noriu dabar pasakyti, ir turiu atsiprašyti, kad turiu grįžti į konferenciją, sėkmės jums.“
„Nepatiko ministrui tai, apie ką mes šnekam, na, jo teisė pasirinkti“, – pokalbio pabaigoje tarė R. Paleckis.
Nausėda: dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo
Apie tai, kad buvo paviešinta riboto naudojimo informacija, G. Nausėda pranešė praėjusią savaitę. Jis leido suprasti, kad tai padarė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas feisbuke pasakodamas apie Lietuvos ketinimus įsigyti vokiškų „Leopard“ tankų.
Įraše ministras lygino skirtingų šalių gamintojų tankus, pasakojo apie „Leopard“ tankų privalumus.
Paklaustas, ar tankų pirkimas, jo matymu, vykdomas sklandžiai, skaidriai ir tinkamai, kas dėl to buvo nuspręsta Valstybės gynimo taryboje (VGT), kodėl pasirinkti „Leopard“ tankai, šalies vadovas ėmė kritikuoti A. Anušausko komunikaciją.
„Mes jau kalbame apie dalykus, kurie buvo paskleisti vakar ir padaryti ne visiškai korektiškai. Mes susitarėme Valstybės gynimo taryboje, kad laikomės nuostatos, kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne pat išėjus tuoj pat skelbti feisbuke. Tai aš suprantu, kad galbūt kažkam atrodo labai svarbus darbų baras pasidalinti šviežiausia informacija feisbuke, bet tai tikrai neturėtų būti pagrindinė nei ministro, nei kito valstybės pareigūno funkcija.
Juo labiau, kad visada tokiais atvejais reikia pagalvoti apie antrines pasekmes, kokias tu gali sukelti paskelbdamas tokią informaciją viešai – ir aš čia kalbu tiek apie mūsų draugus, tiek apie mūsų partnerius, tiek ir, ypatingai, apie mūsų nedraugus, kurie ištempę ausis klausosi šitos informacijos ir daro savo išvadas.
Taip kad reikėtų nuo šito susilaikyti. Gaila, kad apie tai tenka vis priminti, atrodo, suaugusiems žmonėms, kurie yra Valstybės gynimo tarybos nariai. Tikiuosi, padarysime tinkamas išvadas“, – žurnalistams komentavo G. Nausėda.
Vėliau prezidentūra aiškino, kad šalies vadovo pareiškimas apie atskleistą riboto naudojimo informaciją buvo politinis vertinimas.
„Pirmadienio posėdyje VGT svarstė riboto naudojimo informaciją. Prezidentas pateikė politinį vertinimą. Teisiškai įvertinti viešumoje paskleistą informaciją pirmiausia turi pats jos savininkas – Krašto apsaugos ministerija“, – Delfi teigė prezidentūra.
Kreiptasi į prokuratūrą
Savo ruožtu A. Anušauskas tikino savo kaltės situacijoje nematantis ir atmetė jam reiškiamą kritiką. Anot ministro, informacija, kurią jis paviešino, nebuvo slapta, o perteklinis slaptumo grifų uždėjimas Lietuvoje taip pat draudžiamas įstatymu.
Krašto apsaugos sistemos specialistai, atsakingi už įslaptintos informacijos apsaugą, įvertino ministro įrašą feisbuke ir Delfi nurodė, jog pažeidimų nenustatė.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė ketvirtadienį pranešė kreipusis į prokuratūrą dėl A. Anušausko viešai aptartų detalių apie vokiškų tankų pirkimą.
Praėjusią savaitę vyko Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, po kurio A. Anušauskas pranešė, kad Lietuva artimiausiu metu pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata feisbuke iškėlė klausimų ir prašė paaiškinti, kaip buvo priimtas toks sprendimas, kodėl prioritetas teikiamas būtent šiems tankams.
A. Anušauskas į klausimus taip pat atsakė viešai feisbuke, būtent tų atsakymų turinį G. Nausėda ir sukritikavo.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ yra suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti žalos valstybės institucijų interesams.
Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvai perduotą įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, naudoti, saugoti ar tokią informaciją gabenti gali tik teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.
Asmuo, kuriam suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, privalo vadovautis principu „Būtina žinoti“.