„Strategijos pavadinimas galbūt kartais klaidina, nes pilietinį pasipriešinimą suprantame, kad šalis, pavyzdžiui, užimta ir visuomenė priešinasi. Pats sumanymas turi šiek tiek kitą turinį – tai yra piliečių atsparumo ugdymas, neleidžiant potencialiam agresoriui įvykdyti jam reikalingų informacinių atakų, kibernetinių atakų, visuomenės, verslo subjektų pasirengimas tam. Yra daugybė aspektų. Esmė būtų tame žodyje „atsparumas“ – visuomenės, verslo, valstybės“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Strategijoje, pasak jo, yra labai daug įvairių priemonių.
„Pavyzdžiui, kaip aktyvuoti Šaulių sąjungą, kaip jos galimybes išnaudoti – čia tik vienas elementas, bet yra daug“, – vardijo ministras.
A. Anušauskas teigė, kad strategijos svarstymo laikas nesusijęs su dabar esančia geopolitine įtampa.
„Strategijos parengimas buvo numatytas pernai, tas buvo padaryta, tiesiog atėjo laikas į Vyriausybę atnešti. Visiškas sutapimas, bet aš manau, kad tas sutapimas yra labai reikšmingas, nes visuomenės pasirengimas, atsparumas, ugdymas yra reikalingas“, – akcentavo krašto apsaugos ministras.
Atsparumas dzinformacijai bei galimoms kibernetinėms atakoms, pasak jo, būtini elementai stipriai valstybei.
„Įtampos, krizės mobilizuoja visuomenę, piliečius. Iš to tikrai seka piliečių aktyvumas tam tikras, veiksmai, bet pabrėžiu – tie dalykai, apie kuriuos kalbu, nėra vienkartinis veiksmas. Tai ilgalaikė strategija“, – tęsė jis.
A. Anušauskas į klausimą, ar buvo atnaujinti mobilizacijos planai, atsakė teigiamai.
„Tiesą sakant, tai jau padaryta. Tik tiek galėčiau detalizuoti. Tai padaryta buvo prieš porą savaičių, Vyriausybė patvirtino reikalingus poįstatyminius aktus, planus ir visą kitą. Detalės tų planų nėra atskleidžiamos, bet bet kokiu atveju atnaujinimas įvyko“, – sakė ministras.