„Didelių pajėgumų pervedimas į Baltarusiją iš esmės keičia saugumo situaciją regione. Aš kalbu ne tik apie Ukrainą, kalbu ir apie Lietuvą, taip pat ir apie mūsų kaimynų, Lenkijos saugumą. Iškyla naujų iššūkių. Per „Zapad“ pratybas mes daug akcentavome Rusijos pajėgų atsiradimą ties mūsų siena, o tos pajėgos, kurios dabar siunčiamos į Baltarusiją, yra tris keturis kartus didesnės“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Pasak ministro, Lietuvoje įvairiais politiniais formatais buvo aptarta situacija ir apie galimą reagavimą.
„Mes diskutuodavome, ką reikia daryti per nelegalų hibridinę ataką dar pernai vasarą, o dabar, be abejonės, yra naujų iššūkių. Mes svarstome savo galias reaguoti, kalbamės su partneriais“, – sakė A. Anušauskas.
Į klausimą, ar regione bus karas, pasak ministro, šiuo metu niekas negali atsakyti.
„Aš manau, kad šiuo atveju sprendimus priima Kremliuje. Iniciatyva yra jų pusėje. Nė viena Rytų Europos valstybė, kuri tapo NATO nare, negrasino ir negrasina kaimyninėms valstybėms. Tiesą sakant, Rusija, priešingai, telkia kuo didesnes pajėgas mūsų regione. Manau, kad dabartinė situacija reikalauja atsakymų iš Rusijos pusės, kam tos pajėgos bus panaudotos ir kiek ilgai jos bus, pavyzdžiui, Baltarusijoje, jau nekalbu apie prie Ukrainos sienų sutelktas pajėgas.
Iš kitos pusės, reikalauja atsakymų, kaipgi NATO ir Lietuva reaguos į šitą situaciją“, – sakė A. Anušauskas.
Ministras patvirtino, kad kalbama apie papildomus NATO pajėgumus.
„Viskas NATO struktūroje yra planuojama. Tam tikri planai numatyti, reakcijos laikas numatytas ir Lietuvai. Visa tai kinta priklausomai nuo situacijos mūsų regione vertinimo. Patys suprantate, jog bet koks situacijos pokytis prie Ukrainos sienų, pavyzdžiui, dabartinėmis sąlygomis bet koks, net mažiausias, konfliktas, žinoma, kad akumuliuos didesnę NATO reakciją ir pajėgumus čia, Baltijos šalyse, Lenkijoje“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Pajėgumai skiriami, reaguojant į situaciją
Ministras paaiškino, kad NATO reakcija turi būti adekvati.
„NATO siunčia pajėgumus ir reaguoja adekvačiai besikeičiant situacijai. Pavyzdžiui, jeigu į mūsų kaimynystę, Baltarusiją, Rusija atsiunčia karo lėktuvų, <…> tai, be abejonės, oro policijos misija Baltijos šalyse, siekiant išvengti bet kokių provokacijų, irgi stiprinama. Danija ir JAV yra deklaravusios, kad oro policijos misijai skirs papildomų pajėgumų“, – sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, šią savaitę jie bus Lietuvoje.
„Jeigu situacija reikalautų papildomų kitų pajėgumų, jie irgi būtų skirti“, – sakė A. Anušauskas.
NATO siunčia į savo rytinį sparną papildomai lėktuvų ir laivų
NATO sąjungininkai paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą, didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo aplink Ukrainą, pirmadienį pranešė Aljansas, rašė BNS.
„NATO toliau imsis visų priemonių, būtinų apsaugoti ir apginti visas sąjungininkes, įskaitant Aljanso rytinės dalies sustiprinimą, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime. – Visuomet atsakysime į bet kokį mūsų saugumo padėties pablogėjimą.“
Aljansas atkreipė dėmesį į pastarosiomis dienomis priimtą Danijos sprendimą pasiųsti į Baltijos šalis fregatą ir karinių lėktuvų, Ispanijos didinamą karinių jūrų pajėgų parengtį ir Nyderlandų sprendimą paskelbti „laivo ir sausumos dalinių parengtį“ dalyvauti greitojo reagavimo pajėgų operacijose.
Pasak ministro, papildoma fregata bus priskirta prie NATO padalinio, kuris nuolat budi Baltijos jūroje.
„New York Times“: JAV svarsto Rytų Europoje dislokuoti dešimtis tūkstančių karių
Kaip jau skelbta, JAV prezidentas Joe Bidenas savaitgalį pasitarime su karine vadovybe aptarė galimybę Rytų Europoje, ypač Baltijos šalyse, dislokuoti tūkstančius karių, karo laivų ir aviacijos, reaguojant į tikėtiną didelio masto Rusijos karinę operaciją prieš Ukrainą. Toks reikšmingas administracijos žingsnis būtų reikšmingiausias per pastaruosius keliasdešimt metų, skelbia „The New York Times“.
Pasak JAV dienraščio šaltinių, JAV prezidento administracija šeštadienį Kemp Deivido rezidencijoje, Merilende, susitiko su aukščiausiais Pentagono pareigūnais, kurie pateikė kelis konkrečius variantus dėl JAV pajėgų permetimo į Europą – konkrečiai į Baltijos šalis, tikėtina, į Lenkiją ir Rumuniją bei Bulgariją.
Pasak „New York Times“ šaltinių, iš pradžių planuojama į Rytų Europą permesti nuo 1000 iki 5000 karių, o tada šis skaičius gali išaugti dešimt kartų. J. Bidenas sprendimą dėl tokio reikšmingo pajėgų dislokavimo turėtų priimti šios savaitės pradžioje.
Buvusi Pentagono pareigūnė Evelyn Farkas tikino, kad tokia JAV administracijos reakcija yra ne tiek į besitęsiantį Rusijos pajėgų stiprinimą prie Ukrainos sienų, kiek į reikšmingą rusų pajėgų permetimą į Baltarusiją, šalia sienos su Lietuva ir Lenkija.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuotas JAV šarvuotasis batalionas su tankais „Abrams“, pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“, o jau kelerius metus visose Baltijos šalyse veikia ir čia dislokuotos JAV specialiosios pajėgos.
Žinia apie galimą JAV pajėgų reikšmingą didinimą Baltijos šalyse pasirodė tuo metu, kai JAV valstybės departamentas nurodė Kijeve dirbančių savo diplomatų šeimų nariams išvykti iš Ukrainos „dėl besitęsiančios grėsmės“, kad Rusija įsiverš į šią šalį.
Įprastai toks paskelbimas žymi realią grėsmę valstybei, kurioje yra JAV piliečių, o atsargumo priemonių imamasi, kai turima žinių apie labiau nei tikėtiną krizę.