„Visiškai nesutinku su argumentacija, kad buvo padidintas finansavimas krašto apsaugai, todėl piliečiui nereikia palikti galimybės remti krašto apsaugą ir jie gali tik stebėti ją iš šalies.
Juk ir Bayraktaro akcijos įgyvendinimas tapo įmanomas būtent esant tokiai įstatyminei galimybei gauti paramą iš piliečių“, – savo feisbuko paskyroje penktadienį rašė A. Anušauskas.
Jis paaiškino, kad anksčiau piliečių pervestas 1,2 proc. lėšos buvo panaudotos ukrainiečių teritorinės gynybos karių rėmimui, perkant jiems reikalingą taktinę įrangą.
„Man tai atrodo rimti argumentai, kurie stiprina piliečių ir valstybės institucijų tarpusavio sąveiką. Nurašyti to ir ignoruoti negalima. Kaip ir įvardinimas to „kaip bandymą atsikąsti papildomus eurus“ atrodo neapgalvotai iš politikų pusės.
Tikiuosi, po kelių dienų Seime bus pritarta mano pasiūlymui – neatimti iš piliečių galimybės skirti savo pinigus ir nupirkti krašto apsaugai „savo Bayraktarą“, – rašė krašto apsaugos ministras.
Visgi tokią A. Anušausko idėją jo įrašo komentaruose sukritikavo premjerė.
„Visose srityse, įskaitant ir krašto apsaugą, pilietinį pasipriešinimą ir kitas temas, susijusias su gynyba ir saugumu, yra veikiančių nevyriausybinių organizacijų.
Kaip žmogus, stovėjęs anuomet dviejų procentų taisyklės ištakose, pasakysiu labai paprastai – nenormalu, kad biudžetinės įstaigos pretenduoja į pinigus, kurių paskirtis skatinti piliečius dalyvauti stiprinant būtent pilietinę visuomenę“, – komentavo I. Šimonytė.
Ji akcentavo, kad biudžetinės įstaigos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto.
„Tamstos sritis, ta, kuri išlaikoma iš biudžeto, dargi yra finansuojama prioritetiškai, o šiemet dar ir gerokai stipriau, nei prieš tai planuota. Iki 2025 m., kai ši nuostata įsigalios, finansavimas tik augs. Vien šįmet finansavimas krašto apsaugai padidėjo šimtus kartų labiau, nei tos lėšos, kurias tokiu būdu Jūsų kuruojamos biudžetinės įstaigos gauna.
Tad kuo daugiau lėšų galės gauti nevyriausybinis sektorius, tuo stipresnė bus pilietinė visuomenė, kuri, beje, yra taipogi labai svarbus saugumo ramstis“, – rašė premjerė.
A. Anušauskas po kurio laiko savo įrašą ištrynė.
Majauskas: bandymas atsikąsti papildomų lėšų iš gyventojų atrodo nesolidžiai
Nepritarimą ministro idėjai buvo išsakęs ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Pasak jo, krašto apsaugos biudžetinis finansavimas šiais metais buvo padidintas 400 mln. eurų iki beveik 1,5 mlrd. eurų.
„Todėl nesolidžiai atrodo bandymas atsikąsti dar papildomus 50 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio paramos, kuri galėtų būti skirta stiprinti nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, Šaulių sąjungą“, – BNS sakė jis.
„Nesutinku, jog mokesčių įstatymuose būtų daromos išimtys, ir nesvarbu – kariuomenei ar vaikų darželiams. Šis konkretus paramos šaltinis turėtų būti prieinamas tik bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Siūlysiu Seimo biudžeto ir finansų komitetui nepritarti dar vienai išimčiai“, – aiškino M. Majauskas.
„Labai svarbu įgyvendinti visuotinio saugumo principą, kuris remiasi ne tik kariuomenės, bet ir jos piliečių aktyviu dalyvavimu ir pasirengimu ginkluotai gynybai ir nekarinėms grėsmėms“, – nurodo ministras A. Anušauskas Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte.
Komitetas šią savaitę atmetė dalies Seimo narių siūlymus iš paramos gavėjų sąrašo nebraukti švietimo ir kultūros įstaigas.
Jeigu Seimas komiteto pozicijai pritars, ateityje gyventojai švietimo ir kultūros įstaigoms – darželiams, mokykloms, bibliotekos ar kultūros namams – negalės skirti iki 1,2 proc. savo sumokėto pajamų mokesčio. Tačiau kitais būdais šios įstaigos galės gauti paramą ir labdarą.
Seimas kitą savaitę galutinai apsispręs, ar iš paramos gavėjų sąrašo eliminuoti visas biudžetines įstaigas. Pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai biudžetinėms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio, o paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.