„Baigiame bylos nagrinėjimą. Sprendimas byloje bus skelbiamas jau kitąmet, sausio 16 dieną, 13 valandą“, – pirmadienį paskelbė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys, teisėjas Linas Šiukšta.
Pirmadienį teisme buvo pasakytos baigiamosios kalbos.
Prašo skirti piniginę baudą
Teismui pradėjus posėdį, Š. Narbuto advokatas Raimundas Lideika paprašė teismo pridėti prie bylos dokumentą, kuriuo išteisintasis prašo teismo priteisti jam už teisinę gynybą patirtas išlaidas, kurios siekia apie 3,5 tūkst. eurų. Teismas šį prašymą prie bylos prijungė.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Gintaras Jasaitis savo baigiamojoje kalboje prašė pripažinti Š. Narbutą kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, Lietuvai pandemijos metu įsigyjant COVID–19 reagentus.
„Prašau tenkinti prokuroro apeliacinį skundą“, – sakė prokuroras.
Jis nurodė prašantis teismo skirti Š. Narbutui 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti iš jo per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Š. Narbutas: nėra įrodymų, kad buvau Vyriausybės atstovu
Išteisintasis Š. Narbutas, sakydamas baigiamąją kalbą, lygino savo parodymus ir prokuroro G. Jasaičio paaiškinimus apie bylą. Vyras pabrėžė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme sudaro apie 100 lapų, o prokuroro G. Jasaičio kalba pirmos instancijos teisme truko apie dvi su puse valandos. Jo įsitikinimu, valstybinis kaltintojas savo kalboje neįvardijo jokių įrodymų, kurie leistų jį pripažinti kaltu.
„Daug frazių primėtoma, o mes nuo tų frazių bandome gintis“, – tvirtino išteisintasis.
Š. Narbutas stebėjosi, kad byloje, aptariant COVID–19 reagentų pirkimą, jis yra įvardijamas ir savanoriu, ir vėliau Vyriausybės atstovu.
„Aš niekam nebuvau pasakęs, kad buvau savanoriu ar Vyriausybės atstovu, perkant reagentus. Prokuroras bandė mane prilyginti Vyriausybės atstovu, nors nėra nė vieno įrodymo, kad tokiu buvau, byloje nėra“, – pažymėjo vyras.
Š. Narbutas pažymėjo, kad 2020 m. Lietuva, jam tarpininkaujant, įsigijo pandemijos laikotarpiui ypatingai COVID–19 testavimui svarbius reagentus.
„Jeigu ne šitie reagentai, mėnesį laiko per pandemiją Lietuvoje nebūtų galimybės testuoti. (...) Kokio nuopelno už tai susilaukiau? Baudžiamosios bylos“, – sakė jis.
Išteisintasis kartu pažymėjo, kad įprastai, tarpininkavime įsigyjant tyrimams skirtas priemones, taikomi didesni įkainiai, tačiau 2020 m., perkant COVID–19 reagentus, jis taikė mažesnį nei įprasta atlygio dydį.
„Mes žinome, kad įprastomis sąlygomis tarpininkavimo komisiniai yra 10 procentų. Mano atveju buvo 5 procentai“, – sakė Š. Narbutas.
Teisėsauga anksčiau skelbė, kad vieno COVID–19 testo kaina buvo 17 eurų, o 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimą.
Išteisintasis kėlė klausimą ir apie politinę įtaką jo bylai. Š. Narbutas prisiminė, kad teisėsaugai paskelbus apie ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, pareikštus įtarimus, ne vienas politikas ėmė komentuoti iš istoriją.
„Seimo narė, konservatorių atstovė Aistė Gedvilienė teigė, kad Š. Narbuto veiksmai „puota maro metu“, o prezidentas Gitanas Nausėda tada kalbėjo apie „marodieriavimą“, – aiškino išteisintasis.
„Žiūrėkime, kiek čia yra teisės ir kiek politikos“, – pridūrė Š. Narbutas.
Jis teismo prašė atmesti prokuroro G. Jasaičio skundą ir palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Išgirdo išteisinamąjį sprendimą
Šių metų gegužę Vilniaus apygardos teismas išteisino baudžiamojoje byloje dėl COVID–19 reagentų pirkimo sukčiavimu ir piktnaudžiavimu kaltintą buvusį POLA vadovą Š. Narbutą. Teismo manymu, asmens padaryti veiksmai neatitiko nusikalstamų veikų požymių.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras G. Jasaitis siūlė teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo COVID–19 reagentų pirkimo byloje, skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo Sveikatos apsaugos ministerijai 303,4 tūkst. eurų.
Š. Narbutas neigė jam pateiktus kaltinimus ir pabrėžė, kad tarpininkaudamas, perkant COVID–19 reagentus, jokių įstatymų nepažeidė.
ELTA primena, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą–liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID–19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, tuometinis POLA vadovas Š. Narbutas derėjosi su užsienio bendrovės atstovu dėl COVID–19 testų įsigijimo kainos, tąkart susiderėta dėl daugiau nei 300 tūkst. reagentų nusipirkimo. Teisėsaugos vertinimu, sutarus, kad vieno COVID–19 testo kaina bus 17 eurų, 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimas. Teisėsauga įtaria, kad apie šį atlygį už tarpininkavimą bei vėliau sudarytą galima fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį Š. Narbutas Vyriausybės atstovų neinformavo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės COVID–19 tyrimo reagentų pirkimams, sudarytos sutarties pagrindu į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.