Teismas konstatavo, kad V.Razvodovas vengia atvykti į teismą, o Rusija dėl šios bylos su Lietuva nebendradarbiauja, todėl skundas pradedamas nagrinėti išteisintajam nedalyvaujant.
Prokuratūra Rusijos piliečių veiksmus užpuolant nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pasienio postus bei pareigūnus 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui ir karo nusikaltimą. 2015 metų birželį abu kaltinamuosius Vilniaus apygardos teismas išteisino dėl visų pareikštų kaltinimų. Prokuratūra su šiuo išteisinimu nesutiko ir parašė skundą.
Atsižvelgdami į teismo nuosprendyje dėstomus ir išteisinimą lėmusius argumentus, susijusius su nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų požymių kvalifikavimu, prokurorai pateiktą skundą grindžia tarptautinės humanitarinės teisės ir nacionalinių teisės aktų normomis bei tarptautine teismine praktika. Tai, prokurorų manymu, pakankamai aiškiai ir konkrečiai argumentuoja kaltinimus šiems asmenims ir leidžia siekti apkaltinamojo nuosprendžio apeliacinės instancijos teisme.
Skunde atsižvelgta į kritiką dėl tarptautinės teisės nuostatų taikymo ir pagal tai pakeistas kaltinimas.
Apeliacinio teismo posėdyje penktadienį buvo paskelbta apie prokuratūros skundą ir apie pakeistą kaltinimą, bylos duomenimis, Sankt Peterburge gyvenančiam V.Razvodovui.
B.Makutynovičiaus mirtį raštu prokuratūrai patvirtino jo sesuo
Apie išteisintojo B.Makutynovičiaus mirtį prokuratūrai raštu patvirtino Lietuvoje gyvenanti jo sesuo Miroslava K. Vilniaus apygardos prokuratūrai ji pasirašė raštą, kuriame patvirtino, kad apie brolio mirtį pernai lapkritį jai telefonu panešė sūnėnas. Ji sužinojo, kad brolis pastaruoju metu sunkiai sirgo. Ji pati laidotuvėse nedalyvavo, nes nebūtų spėjusi suruošti reikiamų dokumentų kelionei į Rusiją. Miroslava K. prokurorui pranešė, kad su užsienyje gyvenančiu broliu kelis kartus per metus bendraudavo „skype“ programa, brolis rūpindavosi, kad per šventes ant Lietuvoje palaidotų tėvų kapų būtų uždegtos žvakės. Moteris tiki sūnėno pranešimu apie B.Makutynovčiaus mirtį, ji mano, kad jeigu jis būtų gyvas, su seserimi susisiektų. Buvusi brolio sutuoktinė atsisako jai pateikti mirties liudijimo nuorašą.
Moters raštišką paaiškinimą teismas įdėjo į bylos medžiagą.
Teisėja Sigita Bieliauskienė pranešė, kad teismas gavo atsakymą iš Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento. Ministerija, atsakydama į teismo prašymą, persiuntė teismui iš Rusijos sugrįžusius neįvykdytus teisinės pagalbos prašymus. Taip pat iš Rusijos grįžo neįteikti šaukimai išteisintiems Rusijos piliečiams.
„Bendradarbiavimo šiuo klausimu, kaip nurodo ministerija, nėra“, – sakė teisėja.
Esant tokiai situacijai valstybės kaltintojas prokuroras Alvydas Valiukevičius pareiškė, kad teismas išnaudojo visas galimybes, kitų galimybių įteikti šaukimus nėra ir paprašė pradėti skundo nagrinėjimą.
Teisėja S.Bieliauskienė sakė, kad kolegija mano, jog tikslinga pradėti apeliacinio skundo nagrinėjimą, nes šaukimai į teismą B.Makutynovičiui ir V.Razvodovui buvo siųsti asmeniškai, taip pat ir per ministeriją. Rusijos piliečiams buvo siųstas prokuratūros apeliacinis skundas dėl jų išteisinimo.
Procese nedalyvaujantiems Rusijos piliečiams atstovauja Lietuvos valstybės skirti advokatai.
B.Makutynovičiaus gynėja Jūratė Kleinauskienė teisme sakė, kad iki šiol nėra aišku, ar jos ginamasis tikrai yra miręs.
„Keisti kaltinimą – ar čia etiška, teismas turi spręsti“,– sakė gynėja. Teismas mano, kad jau išsemtos galimybės dėl duomenų apie B.Makutynovičiaus mirtį pateikimo.
Prokuratūra skunde aptaria Lietuvos padėtį 1991-siais
Prokuratūros skunde Apeliaciniam teismui rašoma, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai yra aiškiai apibrėžti tarptautinėje teisėje, aiškiai buvo apibrėžti ir 1991-siais, kai įvykdytas nusikaltimas. Įstatymas nereikalauja, kad karo nusikaltimai būtų siejami su karo konfliktu. Kaltintojai nurodo, kad šiems nusikaltimams nėra taikoma senatis, taip pat nėra svarbu, ar atsakomybė už tokius nusikaltimus įvykio metu jau buvo įtvirtinta valstybės nacionalinėje teisėje.
Prokurorai nurodo, kad tarptautinis konfliktas galimas, kai viena iš šalių nepripažįsta kitos šalies valdžios. Tuo metu Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, tačiau iš Lietuvos dar nebuvo išvesta sovietų kariuomenė. Ji buvo stiprinama iš Rusijos atsiųstomis pajėgomis, sovietų daliniai buvo naudojami vykdytose karinėse operacijose. Pasak prokuratūros, organizuoti streikai ekonominuose sektoriuose, mėginta destabilizuoti situaciją Lietuvoje, sostinėje užimti strateginės paskirties pastatai.
„Konstatuotina, kad 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais buvo vykdoma agresija prieš Lietuvą, o Razvodovas ir Makutynovičius naudojo bauginimo ir teroro priemones prieš humanitarinės teisės saugomus asmenis“, – sako prokuratūra. B.Makutynovičius pasiskelbė būrio vadu, omonininkai nežmoniškai elgėsi su civiliais asmenimis, naudojo bauginimo ir teroro priemones, užgauliai žemino jų orumą.
Ji taip pat teigia, kad išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas neįvykdė teisingumo, o jo išvados yra prieštaringos. Teismas nurodo, kad nukentėjusiems nepadaryti sunkūs sužalojimai, tačiau, prokuratūros vertinimu, tai nepaneigia, kad omonininkai padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.
Kaip sakė nuosprendį priėmusios Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Cininas, nors buvę OMON karininkai nebuvo siejami nei su Sausio 13-osios, nei su Medininkų žudynėmis, byloje buvo pateikti parodymai dėl šių asmenų dalyvavimo „terorizuojant ir bauginant beatsikuriančios kariuomenės ir muitinės pareigūnus“. Tačiau pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų neatitiko minėtų tarptautinės teisės nuostatų.
Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas kitą savaitę, gruodžio 7 dieną. Bus skelbiami duoti parodymai.
Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą pradėjo nagrinėti tik po keturių prieš tai buvusių nesėkmingų bandymų.
Balandį nuo šios bylos nusišalino teisėjų kolegija, nes advokatai atkreipė dėmesį, kad teisėjai anksčiau dirbo kitose pareigose, kurios buvo susijusios su Sausio 13-osios bylos tyrimu. Po šio nusišalinimo suformuota nauja trijų teisėjų kolegija.
Tačiau paaiškėjo, kad bylos nagrinėjimo pradėti dar negalima, nes nėra oficialių duomenų apie viešai skelbtą išteisintojo B.Makutynovičiaus mirtį pernai lapkričio 18 dieną.
Taip pat nebuvo gauta jokių duomenų apie teismo šaukimo įteikimą kitam išteisintajam, Rusijos piliečiui V.Razvodovui.
Išteisinamąjį nuosprendį skundžianti prokuratūra prašo panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendį, pripažinti B.Makutynovičių ir V. Razvodovą kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bei skirti po 12 metų laisvės atėmimo.
Taip pat prašoma iš kaltinamųjų civilinių ieškovų naudai solidariai priteisti pareikštus civilinius ieškinius. Prokurorų nuomone, nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo.
Kaltinamajame akte teigiama, kad B.Makutynovičius 1991 metais rėmė Rusijos agresiją prieš Lietuvą. Jis, kaip teigė kaltintojai, siekė sutrikdyti valstybinių institucijų veiklą, įsakė būrio nariams panaudoti teroro ir bauginimo priemones prieš įvairius nepriklausomos Lietuvos pareigūnus. Omonininkai užpuldavo pareigūnus, policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.
Byloje rašoma, kad sovietų politiką palikantys omonininkai pareikalavo, kad Lietuvos pareigūnai uždaryti postą, nupjovė telefono laidus nuplėšė ir padegė Lietuvos vėliavą, sunaikino posto tarnybines patalpas, muitininkams ir pasieniečiams atliko neteisėtai kratas, užvaldė pareigūnų daiktus.