Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas.
2019 metų kovo 27 dieną Vilniaus apygardos teismo nuosprendį apskundė tiek nukentėjusieji, tiek nuteistieji, tiek advokatai ir prokurorai.
Generalinės prokuratūros teigimu, nuteistiesiems skirtos per švelnios bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimus. Anot jos, skirdamas bausmes septyniems nuteistiesiems, teismas neatsižvelgė į jų vaidmenį padarant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kai kuriems skirtos mažesnės nei įstatymų numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės.
Šioje baudžiamojoje byloje nuteisti 67 asmenys, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė dešimt metų laisvės atėmimo bausmę. Jis pernai mirė.
14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Nuosprendį asmeniškai išklausė du nuteistieji – Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas.
Rusija atsisakė bendradarbiauti su Lietuva tiriant Sausio 13-osios bylą ir atmetė prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.
Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.