Byla nagrinėjama pagal prokuroro skundą. Prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo balandžio 15 dienos išteisinamąjį nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba kaltinamuosius nuteisti.
Anot prokuratūros, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą išėjo iš kaltinimo ribų, pilnai neištyrė pagrindinių byloje esančių įrodymų, visapusiškai nepatikrino bylai svarbių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas.
Skundą pateikęs prokuroras siūlė R. Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą. A. J. Zabuliui siekiama skirti 24 tūkst. eurų baudą.
Prokuratūra taip pat prašė byloje iš naujo atlikti įrodymų tyrimą, tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šį prašymą atmetė.
Prokuratūros teigimu, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Jie savo kaltę neigė. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.
Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.
Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.
Vilniaus apygardos teismas balandžio 15 dieną nusprendė, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Bylą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, iš prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamieji susitarė dėl kyšio, aiškiai suprato šį susitarimą ar pažadėjo atlikti korupcinius veiksmus.
Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nutartyje pabrėžė, kad asmuo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti pripažintas tik neginčijamai nustačius jo veiksmuose visus nusikalstamos veikos požymius, ir bet kuri esanti abejonė turi būti vertinama būtent kaltinamojo naudai.