Antradienį Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje vykusiame posėdyje teismas sulaukė trijų nuteistųjų advokatų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Siekiama išaiškinimo dėl 1991-aisiais ir dabar Lietuvoje galiojančių įstatymų neatitikimo – tuomet šalyje galiojo 1961 metų Baudžiamasis kodeksas, kuriame nebuvo numatytų nusikaltimų žmoniškumui, nebuvo įtvirtinta jiems netaikoma senatis.
Keliems iš nuteistųjų atstovaujantys gynėjai teismo prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, norima iš naujo peržiūrėti dalį byloje esančių vaizdo įrašų. Taip pat prašoma į bylos medžiagą įtraukti pirmojo Lietuvos vidaus reikalų ministro Marijono Misiukonio knygos „Lemtingi metai“ ištraukas, apklausti jį ir signatarą Zigmą Vaišvilą.
Advokatai taipogi pageidauja iš naujo byloje apklausti karybos ekspertą, kad šis tinkamai įvertintų sovietų naudotą karinę techniką.
Lietuvos valstybei byloje atstovaujantis prokuroras Gintautas Paškevičius šių prašymų nepalaiko. Jo nuomone, Konstitucinis Teismas jau ne kartą yra pasisakęs dėl nusikaltimų žmoniškumui ir, nepaisant to, kad Lietuvoje tuo metu šios normos nebuvo įtvirtintos, tarptautinė teisė vis tiek galiojo.
Prokuroras taip pat pažymėjo, kad tiek M. Misiukonis, tiek Z. Vaišvila jau apklausti pirmosios instancijos teismo.
Su formaliu prašymu nutraukti buvusio sovietų gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo paiešką į teismą kreipėsi policijos pareigūnai. Už akių sulaukęs dešimties metų laisvės atėmimo bausmės D. Jazovas būdamas 94-erių mirė šių metų vasarį.
Civilinius ieškinius byloje pateikę per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio artimieji prašo apklausti tuometį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. Šį prašymą palaiko ir dalis nuteistiesiems atstovaujančių advokatų.
Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš viso gautas 61 apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai.
Iki gruodžio 15 dienos šiuo metu byloje suplanuota 20 posėdžių.
Byla nagrinėjama keturis šimtus žmonių talpinančioje universiteto auditorijoje, dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.