Keletą metų Klaipėdoje gyvenęs ir mokęsis Indijos pilietis Myilsamy Murugasamy teismą įtikinėja, kad stipriai nukentėjo dėl mokslų kokybės. Taip pat vyras neseniai teismui pateikė ieškinį, kad jau nori ne tik atsiimti pinigus už studijas, bet ir gauti 38 milijonus eurų. Tiesa, vyras padavė ir dar vieną ieškinį – 35 milijonus eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tiesa, milijoniniai ieškiniai nėra aiškiai pagrįsti.
Trečiadienį Klaipėdos miesto teismo teisėjas Raimondas Dilys pagarsinęs tokį prašymą nusprendė, kad baigiantis bylos nagrinėjimui atsiradęs naujausias ieškinys, kuriame nurodomi 38 milijonai, nebus priimtas. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimas jau pradėtas, ieškovui ne kartą buvo paaiškintos jo teisės, galimybė patikslinti įrodymus ir duomenis. Taip pat į teismą anksčiau atvykusiam Indijos piliečiui buvo paaiškinta ir galimybė patikslinti ieškinį. Teismas įvertino ir tai, kad vyras pateikė dar ir 35 milijonų eurų reikalavimą. Šį reikalavimą pagarsinęs teisėtas pranešė, kad rugsėjo 13 dieną ieškinys buvo išskirtas į atskirą bylą. Ar jis bus priimtas nagrinėti, dar svarstoma, tam teismas turi dešimt dienų. Teisiškai, jei teismas priimtų šį ieškinį, Indijos piliečiui gali tekti sumokėti maksimalų žyminį mokestį, kuris siekia 15 tūkstančių eurų. Taip pat ieškinyje turi būti aiškiai išdėstytas reikalavimo pagrįstumas, kitu atveju, ieškinys gali būti grąžintas patikslinti.
Į teismą pats Indijos pilietis šįkart neatvyko, mat baigėsi viza, o jos pratęsti jis jau negalėjo. Vyras prašė teismo posėdį surengti vaizdo konferencijos būdu, tačiau tai padaryti sudėtinga dėl laiko skirtumo, tad bylos nagrinėjimas jau buvo tęsiamas buvusiam studentui nedalyvaujant.
Į apklausą teisme atvykusi dėstytoja Ligita Šimanskienė teigė, kad skundai dėl neva nekokybiškų mokslų yra nepagrįsti. KU studijavęs Indijos studentas teismui nurodė, kad dėstytoja nepranešinėjo jam apie paskaitas ir kada jos vyksta. Dėstytoja paaiškino, kad paskaitų tvarkaraščiai studentams viešai prieinami, o elektroniniais laiškais ji tiesiog kartais primindavo apie būsimas paskaitas, tačiau taip priminti studentams, kad reikia atvykti į paskaitas, nėra privaloma. Anot L. Šimanskienės, ar studentai lanko paskaitas, ar ne, dėstytojai iki šių metų rugsėjo net neprivalėjo žymėti. Visgi ši byla KU privertė kiek pakeisti taisykles.
„Yra laikomasi nustatytos tvarkos ir programos. Apgailestauju, kad tie studentai, kurie mokėsi kartu (su Indijos piliečiu, – DELFI past.), jau yra baigę mokslus ir jų sugaudyti nebėra įmanoma. Skundas yra tik iš vieno žmogaus“, – sakė L. Šimanskienė.
Dėstytoja atvirauja, kad užsienio studentų programa vertinama ir Studijų kokybės vertinimo centro specialistų, tad ką ir kaip dėstyti sprendžia ne tik universitetas. Be to, semestro pabaigoje patys dėstytojai sulaukia vertinimų iš studentų. Duomenys teikiami anonimiškai. Skundų asmeniškai ar per administraciją dėl studijų kokybės konkrečiai L. Šimanskienė sako nebuvo sulaukusi. Moteris sako, kad daugiau nei metus girdimus ieškovo pareiškimus ji priima kaip nepagrįstus kaltinimus.
KU dirbanti docentė sociologijos lektorė Jolita Viluckienė sako, kad studento iš Indijos pareiškimai labai nemalonūs, mat jis net pats sau prieštarauja savo reikalavimuose ir aiškinimuose. Be to, paskaitų lankymą pas ją studentas nutraukė savo noru.
„Jis gal pats nežino iki galo visos tvarkos. Jis pas mane mokėsi statistinių analizės metodų taikymo vadyboje kursą. Jis savo prašymu nutraukė šią studiją, nes išvyko pagal Erasmus programą į Suomiją ir tiesiog pas mane mokytis nesugrįžo iki sesijos pabaigos, praleido terminą. Po pusės metų jis į mane kreipėsi ir sako: turiu leidimą pratęsti mokslus ir noriu išsilaikyti egzaminą. Kai studentas nori laikyti egzaminą ne pagal numatytą tvarkaraštį, jis turi iki pratęsto termino pabaigos išsilaikyti egzaminą ir jam pasiruošti savarankiškai. O čia yra pretenzija „net ir lietuvis studentas, lankęs paskaitas penkis mėnesius, gauna neigiamą įvertinimą. Kaip aš galiu pasiruošti savarankiškai?“. Jei studentas ruošiasi, jis egzaminą išlaiko. Be to, Indijos pilietis irgi pas mane egzaminą išlaikė, tik silpnai. Jei studentas nesutinka su egzamino vertinimu, jis gali per 10 dienų parašyti apeliaciją. Paprastai tiek laiko ir reikia saugoti darbus, bet aš saugau ilgiau. Iki išvykimo į Suomiją jis pas mane paskaitas lankė, mes bendravome, jis pasakojo apie savo šeimą, rodė nuotraukas, pasakojo net ką valgo. Tad buvo keista, kai jis išvyko į Suomiją, visai nekomunikavo su manimi“, – pasakojo J. Viluckienė.
Skundą padavusio Indijos piliečio Myilsamy Murugasamy dėstytoja, buvusi pedagogė sako, kad ne kartą kalbėjo su studentais apie kultūrų skirtumus, mat tai jai yra įdomu kaip sociologei. Tačiau studentas niekada nesiskundė, kad patiria patyčias ar kitus nepatogumus dėl rasės.
„Visiems buvo šokas, kai atsiėmė laimingas diplomą, visiems šypsojosi ir staiga padavė tokį skundą teismui. Man tai buvo šaltas dušas“, – atviravo teisme moteris.
Pedagogė sako, kad studentą ji labai gerai pamena, nes taip susiklostė, kad į jos paskaitas vyras ateidavo vienas, nesusidarė grupė, tad ji dėstė vienam. Vyras teismui pateikė priekaištus, kad jis norėjo mokytis grupėje, kad galėtų bendrauti su kitais užsieniečiais.
Moteris atviravo, kad pirma tokia byla Lietuvoje toli gražu nėra naujiena pasaulio universitetų istorijoje. Britanijoje ne vienas universitetas turėjo nemalonumų tik su Indijos piliečiais. J. Viluckienė sako, kad neteko girdėti, kad bent vienas studentas iš Indijos būtų dėl nepatikusių studijų sulaukęs teigiamo teismo sprendimo ir laimėjęs bylą. Be to, iš kitų šalių studijuoti į Lietuvą atvykę užsieniečiai, anot dėstytojos, atvirai išsako pasipiktinimą buvusio studento sprendimu paduoti KU į teismą. Po tokio Indijos piliečio žingsnio universitete imta svarstyti gerokai sugriežtinti studentų atranką.
KU advokatas Rimantas Tumėnas sako, kad Indijos pilietis nors ir skundžiasi studijų kokybe, diplomo grąžinti nė nebandė. Jo skundai, anot R. Tumėno, visiškai nepagrįsti ir nelogiški.
„Universiteto akademinę visuomenę šokiravo ieškovo pareiškimas teismui. Tokie pareiškimai yra dėstytojų įžeidimas. Tai ginčas dėl universiteto garbės. Studijų sutartyje nurodytos šalių teisės ir pareigos, kuri apibrėžiama kaip paslaugų sutartis. Joje numatytas vienašalis paslaugų nutraukimas. Klaipėdos universitetas paslaugų sutartį įvykdė pilnai – jau išduotas diplomas ir priedai. Ieškovas diplomą gavo ir pasirašė, tai reiškia, kad jis pripažino, kad jam buvo suteiktos paslaugos. Tai kaip žmogus lizingu nusipirktų automobilį, jau būtų už jį išsimokėjęs bei gavęs nuosavybės dokumentus ir staiga sakytų – man nepatinka spalva, grąžinkite man pinigus. Ieškovo ieškinys nepagrįstas“, – aiškino advokatas.
Atmesti ieškinį prašė ir advokatas, ir universiteto dėstytojai. Teismas sprendimą paskelbs dar šį mėnesį.
DELFI primena, kad kaip trečiuosius asmenis užsienietis įtraukė aštuonis dėstytojus: Ligitą Šimanskienę, Algirdą Giedraitį, Rimantą Stašį, Eduardą Spiriajevą, Daivą Labanauskaitę, Jolitą Viluckienę, ir Eriką Župerkienę.
2016-ųjų rugsėjį pagal studentų mainų programą vyras atvyko studijuoti vadybos. Viename interviu jis teigė, kad atvykęs į uostamiestį jis pamilo Lietuvą. Taip pat pasakojo, kad iki studijų Lietuvoje jau buvo dirbęs bei studijavęs Jungtinėje Karalystėje. Priekaištų šioms studijoms jis tikino neturintis. Interviu tada vyras sakė, kad jam patiko Europa, todėl Lietuvoje studijas pasirinko dėl galimybės atvykti į Senąjį Žemyną.
Pasibaigus studijoms po pusmečio baigė galioti ir jo viza, tuomet vyras ir kreipėsi į advokatę, kad surašytų ieškinį KU ir teismui pateikė 4,8 tūkstančio eurų ieškinį – tiek jis sumokėjo už studijas.