„Sodra“, nuo šių metų pradžios perėmusi Vaikų išlaikymo fondo funkcijas, iš kurio mokamos išmokos tėvams ar globėjams, kurie vieni augina vaikus ir nesulaukia priteistų alimentų, pradėjo išieškoti skolas.
„Kaip ir planavome, pirmą pusmetį perėmėme funkcijas, išmokų mokėjimą ir administravimą, o dabar pradedame dirbti su skolininkais.
Vaikams išlaikyti skiriami visuomenės pinigai, kuriuos valstybė turėtų susigrąžinti iš savo prievolės nevykdančių tėvų. Šie gyventojai iš tiesų skolingi ne „Sodrai“, o visuomenei, kurios lėšomis teikiama pagalba jų vaikams, kuriais šie nesirūpino“, - sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
Sumokėti skolą „Sodra“ paragino tūkstančius tėvų. Jiems sudaroma ir galimybė mokėjimus išdėstyti dalimis.
2000 tėvų skolos viršija 10 tūkst. eurų, dar beveik 17 tūkst. įsiskolinimai sudaro nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Kitos skolos kiek mažesnės. Iš viso priskaičiuojama apie 40 tūkst. skolininkų.
Nuo 2008 metų, kai buvo įkurtas Vaikų išlaikymo fondas, globėjams ar tėvams, kurie vaikus augina vieni, išmokėta daugiau nei 120 mln. eurų.
„Tėvams, kurie neišlaiko savo vaikų, tai neturėtų būti staigmena - jie savo pareigą žinojo ir nevykdė. Kita vertus, suprantame, kad nemažai skolų yra iš tiesų labai didelės ir žmogui gali būti sudėtinga jas sumokėti greitai. Tikrai norime bendradarbiauti - skolą galima išdėstyti iki 5 metų laikotarpiui.
Labai svarbu, kad žmogus nevengtų kontakto, o kuo greičiau kreiptųsi į „Sodrą“, kad galėtume bendradarbiauti ir sudaryti skolos mokėjimo grafiką. Kitu atveju, skoloms išieškoti gali tekti pasitelkti ir antstolius“, - sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai paaiškėja, kad skolininkas iš tiesų mokėjo alimentus ar kitaip finansiškai prisidėjo prie vaiko gerovės. Tai - rimtas signalas išmokų gavėjams.
„Jeigu žmogus gavo Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir nepranešė, kad vaiko tėvas ar mama moka priteistus alimentus, o šie turi tai pagrindžiančius dokumentus, tokiu atveju skolininku gali tapti išmokos gavėjas. Turėsime susigrąžinti išmokas, kurios buvo skirtos be pagrindo.
Tai dar viena svarbi priežastis sulaukus raginimo padengti skolą nedelsiant kreiptis į „Sodrą“. Pateikus dokumentus, įrodančius, kad alimentai buvo mokami, skola bus sumažinta arba panaikinta“, - paaiškina J. Miskis.
Nuo šių metų pradžios „Sodra“ iš Vaikų išlaikymo fondo skolininkų išieškojo daugiau nei pusę milijono eurų.
Jau anksčiau raginimai sumokėti skolą išsiųsti 2000 užsieniečių, kurių vaikai liko augti Lietuvoje. Nemaža dalis jų skolą sumokėjo iškart, o su 200 užsienio gyventojų sudarytos skolų atidėjimo sutartys.
Vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Iš valstybės biudžeto Lietuvoje išlaikoma 21 tūkst. vaikų, kiekvieną mėnesį jiems skiriama 1,3 milijono eurų.
Dėl šių išmokų gali kreiptis vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu ar tėvų susitarimu gyvena vaikas, arba vaiko globėjas (rūpintojas), kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna viso ar gauna tik dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo.
Prašymus dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo „Sodrai“ pateikti galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, bet kuriame „Sodros“ skyriuje ar siunčiant prašymą paštu. Dėl kiekvieno vaiko turi būti pateikiamas atskiras prašymas.
Norint gauti išmoką tiek vaikas, tiek ir išmoką už vaiką gaunantis suaugusysis turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nedeklaravus gyvenamosios vietos išmokos mokėjimas bus stabdomas.
Išmokos mokamos tik į pareiškėjų (vaikų) asmenines sąskaitas Lietuvoje esančioje kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje.
Vaiko išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka (dabar - 68,40 Eur). Kai vaikas gauna dalį nustatyto vaiko išlaikymo lėšų, skiriamas ir mokamas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumas, bet ne daugiau kaip 68,40 Eur.