LRT radijas šeštadienio rytą pranešė, kad orlaivyje rastas vienas kūnas – Adolfo Mačiulio.
Jo palaikus į Klaipėdą jau parplukdė karinis laivas „Aukštaitis“.
Be to, lėktuvą apžiūrėję asmenys jo viduje matė gelbėjimosi valtį ir vieną liemenę. Neatmetama galimybė, kad iki šiol dingusiu laikomas Alvydas Selmistraitis iš krentančio lėktuvo galėjo iššokti, kol Adolfas Mačiulis stengėsi jį nutupdyti.
Kaip LRT.lt sakė Susisiekimo ministerijos komisijos, sudarytos lėktuvo katastrofos aplinkybėms ištirti, vadovas ir Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vedėjas Bronius Merkys, lėktuve rasta ir avarinė radijo stotelė, tačiau neaišku, kodėl lakūnai ja nepasinaudojo.
Tiesa, vėliau LRT laidai „Ryto garsai“ jis sakė, kad rasta radijo stotele pilotai nepasinaudojo, tačiau B. Merkys neatmeta galimybės, kad pilotai bandė pasinaudoti kita avarine radijo stotele, kuri dar gali būti nerasta, nes ne visi orlaivyje rasti daiktai yra apžiūrėti.
Gali būti, kad pilotai nusprendė – gelbėsis tik vienas
„Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad tai buvo unikali Lietuvai operacija. Pirmą kartą iš tokio gylio, daugiau nei 120 metrų, iškėlėme lėktuvą. Operacija mums pavyko“, – džiaugėsi jis.
Klausiamas apie rastą kūną B. Merkys aiškino, kad A. Mačiulis buvo atpažintas kartu plaukusio piloto darbdavio – orlaivio savininko atstovo.
„Dabar aiškiai galime pasakyti, kad surastas vienas pilotas ir kuris iš jų“, – sakė B. Merkys.
Paklaustas, kokios versijos keliamos dėl antrojo piloto likimo, Susisiekimo ministerijos komisijos, sudarytos lėktuvo katastrofos aplinkybėms ištirti, vadovas ir Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vedėjas sakė, kad vienas iš galimų variantų – pilotai nusprendė, kad gelbėsis tik vienas iš jų.
„Kadangi įgula buvo pakankamai patyrusi ir abu įgulos nariai aiškiai suvokė situacijos sudėtingumą, iškilus kažkokiems nesklandumams skrydžio metu, gali būti taip, kad jie nusprendė, kad vienas iš jų iš lėktuvo bandys gelbėtis anksčiau, dar prieš jam paliečiant vandenį o antrasis bandys kuo ilgiau lėktuvą išlaikyti ore, kuo mažesniu greičiu jį tupdyti. Galbūt susiklosčius palankiai situacijai lėktuve likęs pilotas planavo po to gelbėtis pats. Bet tai tik versija“, – svarstė B. Merkys.
Neaišku, ar antrojo piloto bus ieškoma
Jo teigimu, kol kas svarstoma, ar tęsti antrojo piloto paieškos darbus. Pasak specialisto, techninių galimybių ieškoti žmogaus jūroje praktiškai nebėra.
„Ieškoti jo po vandeniu, dugne, techniškai yra labai sudėtinga, o praktiškai – neįmanoma. Jei bandytume tyrinėtume dugną robotais, ką darėme, kai ruošėmės lėktuvo iškėlimo operacijai, taip pat sunku, nes nusileidęs ant dugno robotas išjudina dumblą, tad matomumas tampa nulinis. Surasti žmogų, jei jis dugne, realiai, nėra įmanoma“, – patikino B. Merkys.
Kol kas jis nežino, ar lėktuvas liks jūros dugne, ar bus iškeltas. Pasirodo, lėktuvo iškėlimo darbai būtų labai brangūs. Be to, lėktuve nėra jokių įrašymo įrenginių, tad nėra aišku, ar iškeltas lėktuvas pasitarnautų avarijos priežasčių tyrimui.
„Pagal tarptautinius tyrimus, avarijos tyrimo išvadas turime pateikti ne vėliau kaip per metus laiko, tačiau bus dedamos visos pastangos, kad tai padarytume, kaip galima anksčiau“, – patikino B. Merkys.
Apie operaciją – iš pirmų lūpų
LRT televizijos žurnalistas Giedrius Vaitkauskas, stebėjęs orlaivio pakėlimo operaciją, LRT radijui šeštadienio rytą pasakojo apie jos eigą. Tiesa, žurnalistų į laivą „Mintis“ neįleido. Visą procesą jie stebėjo iš greta buvusio karinio laivo „Aukštaitis“.
„Pati operacija vyko gana sklandžiai, nors, žinoma, buvo planuota viską atlikti daug greičiau. Tačiau natūralu, kad tai kiek užtruko, nes Lietuvos pareigūnai, matyt, pirmą kartą vykdė tokią sudėtingą operaciją“, – patikino jis.
Anot G. Vaitkausko, jūra, nors ir bangavo, buvo pakankamai rami, tad trukdžių operacijai dėl gamtos sąlygų neiškilo.
Jis patikino, kad laivas „Mintis“, vykdęs darbus, į uostą grįžta tik dabar. Netrukus Klaipėdoje turėtų būti surengta spaudos konferencija, kurioje bus plačiau papasakota apie visą operaciją.
Iškilo bėdų
DELFI primena, kad penktadienį valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius BNS sakė, kad operacija buvo baigta kelios minutės prieš 23 valandą.
„Traukiant jį mes vos ištraukėme, traukiant sparnai nulūžo, vos galėjome ištraukt“, - sakė A.Raščius.
Jis taip pat sakė apie operaciją daugiau kalbėti nenorintis, klausimus siūlė adresuoti prokurorams.
Per operaciją į Baltijos jūrą gegužės viduryje nukritusį lėktuvą „An-2“ buvo suplanuota lynais pakelti į 5-10 metrų gylį nuo vandens paviršiaus. Ten jį turėjo apžiūrėti narai, o po apžiūros lėktuvas turėjo būti nuleistas į dugną.
Operacija buvo ypač sudėtinga ir pavojinga
Susisiekimo ministerija pranešė, kad popiet pradėję darbus, specialistai realizavo pirmo etapo darbus: pakelti orlaivį į 5-10 gylį, jei yra, iškelti iš jo pilotų palaikus bei vaizdo filmavimo kamera maksimaliai užfiksuoti lėktuvo viduje esančių įrengimų ir prietaisų būklę, reikalingą avarijos priežasčių tyrimui.
Ministerijos teigimu, operacija buvo ypač sudėtinga ir pavojinga.
„Pavyko iš orlaivio iškelti vieno iš pilotų palaikus, antrasis nerastas. Lėktuvo techninė būklė stipriai komplikavo darbus, jis nuolat byrėjo, todėl greičiausiai antrojo etapo – orlaivio iškėlimo ir atplukdymo į krantą – įgyvendinti nepavyks“, - rašoma ministerijos atsiųstame komentare.
Anksčiau penktadienį valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius A. Raščius teigė, kad orlaivio iškėlimo operacija susidūrė su kliūtimis – pro praviras lėktuvo duris yra išlindusi sija, trukdanti uždaryti duris. Dėl šios priežasties operacija užtruko ilgiau nei planuota.
„15 val. buvo nuleista sija, prie kurios robotai pradėjo tvirtinti lėktuvo sparnus, atsirado dar viena problema, kurios nebuvo, pro praviras orlaivio duris yra išlindusi geležinė sija, čia galbūt tas, kur anksčiau minėta, kad yra salone ta sija, naudojama orlaivio tempimui su mašina, dabar norėtųsi tą siją ištraukti arba įstumti, kad būtų uždarytos salono durys“, - Lietuvos radijui penktadienį A.Raščius.
Lėktuvo pakėlimo darbus patikėta atlikti Nyderlandų įmonei „Mammoet“, sutartį su šia bendrove pasirašė „Oro navigacija“. Darbų kaina neatskleidžiama.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje. Vėliau pranešta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.