Politikas nesileidžia į diskusijas ir nekomentuoja Seimo mažumos atstovų svarstymų, neva valdantieji pažadėjo Laisvės partijai priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą mainais už paramą konservatorių kandidatūrai į eurokomisarus. Potencialiausiu kandidatu neoficialiai įvardijamas būtent G. Landsbergis.
„Nesileisiu į tas diskusijas“, – trečiadienį prieš prasidedant Vyriausybės posėdžiui žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Mažieji koalicijos partneriai „laisviečiai“ ne kartą yra tiesiogiai ir netiesiogiai užsiminę, jog nuo Civilinės sąjungos įstatymo projekto likimo Seime priklausys jų parama konservatorių kandidatūrai į Europos Komisiją (EK). G. Landsbergis pabrėžia – šie klausimai nėra susiję.
„Ne, nėra“, – lakoniškai tarė konservatorių lyderis, klausiamas apie galimus politinius mainus.
Apskritai G. Landsbergis nesiėmė prognozuoti, ar ketvirtadienį Seimo darbotvarkėje gali atsirasti šis parlamente sunkiai kelią besiskinantis įstatymas.
„Reikia klausti Seimo žmonių“, – tepasakė jis.
„Nebuvo frakcijoje diskusijos kol kas. Nuolat ieškojome būdų, kaip surinkti balsų ir užbaigti tą procesą“, – nurodė G. Landsbergis.
Visgi, apibendrindamas tęsė ministras, klausimo likimas priklausys nuo balsų opozicijos gretose.
„Diskusijos vyksta. Potencialo priimti klausimą matau – kaip ir anksčiau, mūsų frakcija atnešdavo didžiausią balsų skaičių šiam projektui. Tikiu, kad taip bus ir toliau. Bet, vėlgi, pakartosiu, sėkmės labiausiai priklauso nuo Seimo situacijos“, – pridūrė ministras.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas neatmeta galimybės, jog ketvirtadienį parlamento darbotvarkėse gali atsirasti nevienareikšmiškai vertinamas Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Politikas tikino, kad, jo žiniomis, parlamentarų gretose atsirado papildomų balsų šiam įstatymui. Papildomus siūlymus šiam įstatymui trečiadienį svarstė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Įstatymo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Tiesa, įstatymo projektas paskatino diskusijas ir dėl santykių valdančiojoje koalicijoje. Pernai rudenį naujienų portalas delfi.lt rašė apie „laisviečių“ valdybos patvirtintą planą, kuriame teigiama – jei Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, partija „gali būti priversta“ blokuoti visus konservatorių teikiamus kandidatus į EK. Šį pavasarį pradėjus diskutuoti dėl Lietuvos delegato į eurokomisarus, V. Mitalas užsiminė, kad „laisviečiai“ rems realiausiu pretendentu įvardijamo G. Landsbergio kandidatūrą priklausomai nuo to, kaip konservatoriai „kovos“ už civilinę sąjungą.
Armonaitė tikina, kad Civilinės sąjungos ir eurokomisaro klausimai nesusiję: tai nėra prekė ant prekystalio
Seimo pirmininkei patvirtintus, kad ketvirtadienį vyksiančiame plenariniame posėdyje parlamentarai galėtų apsispręsti dėl Civilinės sąjungos įstatymo, „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė tikina, kad šis klausimas nėra susijęs su parama konservatorių kandidatui į Europos Komisiją (EK).
„Ne, tai nėra prekė ant prekystalio. Tai yra sprendimas, kurį padarė absoliuti dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių ir tai yra mūsų žmonėms skirtas sprendimas“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės teigė A. Armonaitė.
„Gal jie pagal savo metodus matuoja kitų elgseną, aš taip įsivaizduoju. Ne visi yra tokie kaip jie“, – referuodama į politikos koridoriuose pasigirdusius opozicijos svarstymus apie „laisviečių“ ir konservatorių politinius mainus sakė ji.
Visgi, Laisvės partijos pirmininkė tikino negalinti atsakyti, ar tikrai parlamentarai dėl Civilinės sąjungos spręs jau ketvirtadienį.
„Negaliu atsakyti į šitą klausimą. Gal Seimo pirmininkė daugiau žino, ji vadovauja Seimui“, – sakė ji.
„Pasakiau tiek, kiek galiu pasakyti šią akimirką. Gal dienos eigoje galėsiu daugiau pakomentuoti apie civilinę sąjungą“, – pridūrė ji.
Pasak politikės, trečiadienį šį klausimą nagrinėjęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas siekė tiesiog „sutvarkyti“ įstatymo projektą.