Seimo konservatoriai ir liberalai Vyriausybės vadovui bei susisiekimo ministrui pateikė klausimus raštu. Pagal Seimo statutą, pareigūnai privalo atvykti į parlamentą ir atsakyti į klausimus.
Liberalai A. Butkevičiaus klausė dėl paieškos ir gelbėjimo operacijos operatyvumo, sprendimų priėmimo, visuomenės informavimo ir ar, jo nuomone, toliau pareigas gali eiti Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro (JGKC) vadovas ir krašto apsaugos ministras.
Su kritika nesutinka
Atsakydamas į klausimus A. Butkevičius sakė, kad tik sekmadienio rytą Lietuvos tarnybos gavo duomenis iš Švedijos tarnybų, kad šie orlaivį užfiksavo šeštadienį 16:35 val. Anot jo, iki to laiko nebuvo gauta jokių duomenų nei iš orlaivio, nei iš Lietuvoje esančių tarnybų.
Pats premjeras informaciją apie nelaimę sakė gavęs dar šeštadienio vakarą. Jis įsitikinęs, kad visos institucijos, kurios buvo atsakingos už orlaivio paiešką, dirbo tinkamai, tačiau pripažino, kad trūko žmogiškojo faktoriaus – bendravimo su artimaisiais.
„Apie numanomai į nelaimę patekusį orlaivį buvo pranešta 17:50 val. Praėjus 30 min. po orlaivio įgulos pranešto apskaičiuoto nusileidimo į uostą. Lėktuvo paieška buvo pradėta praėjus pusvalandžiui po pranešimo. Iki 18:09 val. buvo bandoma susisiekti su orlaiviu“, – paklaustas, kada buvo pradėta orlaivio paieška, sakė premjeras.
Jo taip pat buvo klausiama, kodėl lėktuvo buvo ieškoma būtent tokiais būdais, kokiais buvo ieškoma, tačiau iš karto nepasitelkti sraigtasparniai ir povandeniniai laivai.
„Lietuvos karinių jūrų gelbėjimo koordinavimo centras žinią apie dingusį orlaivį gavo 18:09 val. Po signalo gavimo į paiešką jūroje iš karto buvo išsiųstas Nemirsetoje budėjęs sraigtasparnis „Mi-8“, – sakė premjeras.
Dirbo 4 orlaiviai
Anot jo, šeštadienio vakarą orlaivio dingimo vietoje paiešką vykdė 4 orlaiviai – tarp jų ir Švedijos.
„Pirmosiomis valandomis ir dienomis visa gelbėjimo operacija buvo sutelkta į vandens paviršių, tik nepavykus to padaryti buvo padarytas sprendimas pasitelkti jūros dugno stebėjimo įrangą“, – sakė premjeras.
Paklaustas, koks konkretus žmogus priėmė sprendimą nutraukti pilotų paiešką, A. Butkevičius sakė, kad už tai atsakingas Lietuvos kariuomenės jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
Pasirodo, sprendimas nutraukti operaciją buvo priimtas praėjus 26 valandoms. Esą praėjus dvigubai daugiau laiko nuo to, kas yra rekomenduojama atsižvelgiant į katastrofos aplinkybes.
Informacijos kiekiu yra patenkintas
„Pirmadienį ryte atsižvelgus į artimųjų ir žiniasklaidos sprendimą, ministro, einančio kariuomenės vado pareigas, rekomendacijas paieškos operacija buvo atnaujinta“, – sakė A. Butkevičius.
Jo taip pat buvo klausiama, kodėl visuomenei nebuvo teikiama informacija apie šią nelaimę. Premjeras su tuo nesutiko. Anot jo, visa komunikacija, kai situacijai vadovauti ėmė Lietuvos kariuomenės karinio jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, nuo sekmadienio popietės, buvo vykdoma tinkamai.
„Per dieną informacija būdavo atnaujinama vidutiniškai po keturis kartus“, – sakė premjeras.
Ar į Lietuvą nepastebėti gali įskristi lėktuvai?
Klausiamas jis buvo ir apie tai, ar tiesa, kad į Lietuvą nepastebėti gali įskristi lėktuvai – nepastebėtas radarų buvo žemai skridęs „An-2“ lėktuvas.
„Į mūsų teritoriją negalėtų įskristi lėktuvas, nes yra radarų sistema, kuri lėktuvui artėjant prie žemyno, stebi visus lėktuvus, kurie skrenda ir žemesniame aukštyje. Klaipėdoje, berods, šie radarai stebi 170 km. nuotolį. Daugelyje šalių visa oro erdvė nėra padengta radarais iki tam tikro aukščio. Gal niekada nebuvo tikslo stebėti visus lėktuvus žemesniame aukštyje. Tačiau noriu pasakyti, kad ten, kur yra dideli miestai, gyvenvietės, tam tikri regionai lėktuvai yra matomi ir žemesniame aukštyje“, – sakė premjeras.
Anot jo, kol kas nėra aišku, kas mokės už lėktuvo gelbėjimo operaciją – mokesčių mokėtojai ar UAB „Klaipėdos avialinijos“
„Kas mokės, bus aišku po galutinio atlikto tyrimo. Pagal mano turimą informaciją, pilotai turi teisę net patys išsirašyti leidimus planiniams skrydžiams. Žinoma, jie turi apie tai pranešti, tačiau manau, kad šį kartą jie patys išsirašė leidimus. Neskubėkime užbėgti įvykiams už akių“, – sakė A. Butkevičius.
Informacijos apie nesklandumus negavo
Savo ruožtu konservatoriai susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus teiravosi, kodėl jo vadovaujamai ministerijai pavaldus Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, jų teigimu, „apie galimai dingusį orlaivį pranešė tik po dviejų valandų nuo paskutinio kontakto ir tik po beveik valandos nuo planuoto orlaivio nutūpimo oro uoste“.
R. Sinkevičius į šį klausimą atsakė pateikdamas tikslią gelbėjimo eigą. Anot susisiekimo ministro, viskas buvo padaryta laiku.
„Pagal pateiktą informaciją, „An-2“ orlaivio pilotai su Palangos oro valdymo skrydžio centru susisiekė 16:20 val. ir informavo, kad planuoja nusileisti 17:20. Nuo 16:20 val. nebuvo gauta jokios informacijos apie nelaimę, nebuvo pagrindo manyti, kad orlaivio pilotai patyrė ar patiria nelaimę. Nebuvo ir informacijos apie technines problemas“, – sakė susisiekimo ministras.
Jo teigimu, 17:50 val., praėjus teisės aktais nustatytam terminui nuo orlaivio dingimo laiko, buvo paskelbta orlaivio paieška. Apie 18:20 informacija apie dingusį orlaivį pasiekė JGKC.
Orlaiviai skraido nematomi
R. Sinkevičius sakė, sieksiantis, kad įgulos vadai ar orlaivio kapitonai vykdant reisą privalėtų pranešti apie savo nusileidimus. Iki šiol tokios praktikos nebūdavo.
Pasak susisiekimo ministro, per mėnesį būna 4-5 atvejai, kai orlaiviai pakyla, išskrenda, būna nekontroliuojamoje oro erdvėje, tačiau apie tai praneša gerokai pavėlavę ar net kitą dieną, vykdydami kitą reisą.
„Tokia padėtis dėl saugumo, katastrofų ir turto praradimo išvengimo, manau, yra taisytina. Gavę katastrofų tyrimo centro, Vyriausybės sudarytos komisijos, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto išvadas į tai pasižiūrėsime kompleksiškai“, – sakė jis.
DELFI primena, kad iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.