Koks audringas gyvenimas verda ten, kur renkasi išskirtinė Panevėžio klientūra, kone romaną galėtų parašyti ne tik policijos pareigūnai, bet ir šalia tokių aludžių gyvenantys panevėžiečiai.
Naktinės orgijos, triaukščiai keiksmažodžiai, šokiai su peiliais ar santykių aiškinimaisi kumščiais jau tapo girdyklų kasdienybe.
Vietoj žadintuvo
Kaip pasakojo Algirdo gatvėje gyvenanti panevėžietė, po jos namo langais veikiantis legendiniu vadinamas alaus baras „Duobė“ tapo tikru galvos skausmu.
Apie čia verdančias aistras sutikusi papasakoti moteris pabūgo viešinti vardą baimindamasi aludės lankytojų keršto. Prieš keletą metų atsikėlusi čia gyventi ji nenumanė, kad tokia kaimynystė gali taip apkartinti gyvenimą. Jau nuo šeštos valandos ryto, kai tik duris atveria alaus baras, pasak moters, tarsi zombiai iš visų pusių pradeda rinktis neaiškūs tipai. Vasarą, kai atverti visi langai, puikiai girdėti neblaivių asmenų šūkavimai, riksmai, keiksmai ir barniai.
„Nesvarbu, ar darbo diena, ar savaitgalis, šeštą ryto jau esu priversta keltis. Tik mane, kaip ir daugelį šalia baro esančių daugiaaukščių gyventojų, pakelia ne žadintuvas, o girtų žmonių lėbavimai. Nuo pat anksčiausio ryto iki vėlaus vakaro baisus triukšmas girdėti net per kelis namus. Gal riboti alkoholio prekybą pirmiausia reikėjo ne nuo parduotuvių, o tokių aludžių“, – pasipiktinimo neslėpė baro kaimynė.
Pavyzdys vaikams
Panevėžietės teigimu, „Duobėje“ mėgsta rinktis „išskirtinė“ publika, tad policija čia gana dažnas svečias – per pastaruosius metus net du kartus įkaušę piliečiai švaistėsi peiliais. Tačiau dažniausiai konfliktai sprendžiami be pareigūnų įsikišimo – po susistumdymų ar muštynių abi konflikto pusės išsiskirsto kas sau ar toliau tęsia išgertuves.
O šalia gyvenantiesiems tenka klausytis nesibaigiančių klyksmų, dūžtančių bokalų garsų ir aimanų. „Žmonės kenčia, nes prisibijo, kad nebūtų išdaužyti langai. Prieš kelerius metus dėl triukšmo kreiptasi ir į Savivaldybę, bet niekas nepasikeitė. Aš pati buvau nuėjusi į barą, tačiau su manimi niekas net nesileido į kalbas ir savininko kontaktų nedavė“, – kalbėjo Algirdo gatvės gyventoja. Anot jos, baisiausia, kad visas tas orgijas ir lėbavimus stebi vaikai. Vos keli žingsniai nuo baro – ne taip seniai įrengta vaikų žaidimo aikštelė, tad mažieji irgi priversti klausytis nesibaigiančių keiksmų ir riksmų. Pagaliau vaikai yra nesaugūs, jau nekalbant apie tai, kad tokie asocialaus gyvenimo vaizdai daro jiems neigiamą įtaką.
Nors alkoholį galima gerti tik vietoje, bare, pasak moters, vieša paslaptis, kad čia jo galima įsigyti ir išsinešti. Jos teigimu, prie šio baro turėtų dažniau patruliuoti policijos pareigūnai, ypač po dešimtos mėnesio dienos, kai mokamos pašalpos ir įvairios socialinės išmokos – tuomet vyksta didžiausios orgijos. „Pati mačiau, kaip į barą atėjusi moteris čia atsivedė ir vaiką. Jau norėjau kviesti policiją, nes mažasis kažko prašė mamos, o ši baisiai ant jo rėkė. Kur žiūri policija ir miesto valdžia? Jau pavargome taip gyventi, bet dėl girtuoklių keisti gyvenamosios vietos taip pat nesinori“, – kalbėjo moteris.
Liūdnai pagarsėjęs baras
Alaus baras, panevėžiečių pakrikštytas „Duobe“, liūdnai išgarsėjo prieš kelerius metus. 2013 m. visą Lietuvą sukrėtė žinia, kad netoli šios vietos autobusų stotelėje prievarta į automobilį buvo įsodinta, išprievartauta ir vėliau gyva bagažinėje sudeginta septyniolikametė dembaviškė. Merginos budeliai šios žiaurios egzekucijos išvakarėse girtavo „Duobėje“ ir šiame bare buvo įsivėlę į muštynes.
Po tragedijos miesto valdžia suskubo šaukti darbo grupę ir kurti prevencinius planus, kaip apriboti prekybos alkoholiu laiką alaus barams, pagarsėjusiems muštynėmis ir kitokiais incidentais. Tačiau įstatymuose palikta spraga. Licencija prekiauti alkoholiu yra išduodama įmonei, tad ją panaikinus, toliau prekiauti alkoholiu toje pačioje vietoje galima tiesiog įsteigus įmonę kitu vardu. Ir legendinė „Duobė“ prieš dvejus metus perėjo į bendrovės „Ženk“ rankas.
Oficialiai nurodomu šios įmonės telefonu atsiliepęs vyriškis su žurnalistais nepanoro bendrauti. Pasiūlė klausimus jam parašyti raštu, tačiau atsakys tik tuo atveju, jeigu šie jam pasirodys verti dėmesio. „Vaikai žaidžia ant smėlio, kur girtuokliai atlieka gamtinius reikalus. Šlykščiau negali būti. Ar niekas negali sutvarkyti?“ Algirdo g. gyventoja „O prie kokio baro, ypač vasarą, nėra triukšminga? Ten, kur žmonės vartoja alkoholį, niekada nebūna tylu. Mūsų alaus baras dirba iki dešimtos vakaro, kai prasideda ramybės laikotarpis, o dieną niekas nedraudžia triukšmauti“, – trumpai paaiškino prisistatyti nepanoręs bendrovės „Ženk“ atstovas.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Rasa Galkauskienė teigė, kad atskirų duomenų, kiek triukšmaujama aludėse, nėra, nes iškvietimai dėl triukšmo ir konfliktų skaičiuojami bendrai. Beveik visi miesto alaus barai, anot jos, yra karštieji taškai, reikalaujantys išskirtinės policijos priežiūros. Pareigūnai gana dažnai patruliuoja prie tokių vietų ir gesina kylančius konfliktus, stebi, ar nėra alkoholio padauginusių asmenų, kuriems būtų reikalinga skubi pagalba. „Vien šiemet į alaus barą „Duobė“ policijos pareigūnai buvo kviečiami du kartus dėl tarp klientų kilusių konfliktų. Neatmetama, kad tokių atvejų būta ir daugiau. Kartais per konfliktus sužaloti asmenys vyksta tiesiai į ligoninę. Alaus barai yra tos vietos, kurios reikalauja išskirtinio policijos pareigūnų dėmesio“, – teigė R. Galkauskienė.
Drausminimo priemonių yra
Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Normantienė „Sekundei“ teigė, kad būtent dėl šio baro pastaruoju metu priekaištų iš gyventojų nėra sulaukę. Paskutinis skundas gautas prieš dvejus metus. Šiuo metu Mažmeninės prekybos ribojimo komisija, į kurią įeina policijos atstovai, Savivaldybės teisininkai ir kiti specialistai, svarstys tik dėl vieno alaus baro darbo laiko ribojimo. Mat prieš geras porą savaičių Marijonų g. 4 įsikūrusiame bare nudurtas jo klientas. Skubiai atvykusiems medikams liko tik konstatuoti vyriškio mirtį.
„Savivaldybių taryboms suteikta teisė pagal gyventojų skundus, policijos ar kitų institucijų siūlymus riboti prekybą alkoholiu. Tad jeigu gyventojų netenkina tokia kaimynystė, siūlytume rinkti parašus ir atnešti į Savivaldybę, kad būtų galima imtis priemonių“, – kalbėjo V. Normantienė. Pagal dabar galiojančią tvarką, viešojo maitinimo įmonėse nėra ribojamas prekybos alkoholiu laikas – kokio pageidauja įmonė, toks ir leidžiamas. Ribojamas tik alkoholio pardavimas išsinešti. Tačiau kai sulaukiama gyventojų skundų ar pasiūlymų iš policijos bei kitų institucijų, sprendžiama dėl prekybos alkoholiu darbo laiko sutrumpinimo. Tokios sankcijos jau taikomos nuo 2007-ųjų. Iš viso Panevėžyje veikia per penkias dešimtis alaus barų.
Tačiau, pasak V. Normantienės, dėl jų veiklos skundų iš gyventojų sulaukiama retai. „Darbo laiko sutrumpinimas – didžiausia bausmė. Dėl prekybos laiko ribojimo buvo priversta užsidaryti ir vadinamoji užkandinė Nepriklausomybės aikštėje, dėl kurios sulaukdavome itin daug skundų. Apribojus prekybos laiką, įmonėms tiesiog nebepelninga dirbti tuo laiku, kai dirba ir parduotuvės. Bet jeigu niekas nesiskundžia, vadinasi, tokiai kaimynystei niekas neprieštarauja. Todėl skatiname gyventojus paskambinti ar ateiti, rinkti parašus, jeigu tokių įstaigų kaimynystė jiems kelia problemų“, – teigė specialistė.
Skaitykite daugiau: https://naujienos.lt.