Pogimdyvinė depresija – kas tai ir kaip ji pasireiškia?
Krizinio nėštumo centro vadovės Zitos Tomilinienės teigimu, kalbėti apie mamų psichinę sveikatą – labai svarbu. Su LNK žiniomis ji pasidalijo, kaip ir dėl ko atsiranda pogimdyvinė depresija.
„Pogimdyvinė depresija gali atsirasti iš karto po gimdymo arba po kelių mėnesių, arba netgi metų eigoje. Moteriai ateina kažkokios beviltiškos mintys, nenoras gyventi, nenoras rūpintis vaikais, nepasitikėjimas savimi, galvojimas, kad aš esu bloga mama, fizinis išsekimas, turbūt dėl miego trūkumo, pervargimo, nepavalgymo. Labai svarbu, kad moteris turėtų laiko, patenkinti savo asmeninius poreikius, pagrindinius gyvybinius poreikius: išsimiegoti, pavalgyti, turėti laiko sau“, – aiškino ji.
Pasak Z. Tomilinienės, visa tai labai svarbu ir tam, kad moteris galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaiku.
„Jeigu ji nepasirūpina savimi – ji negali ir kitais tinkamai rūpintis, ir tada, tarkime, gal šiuo atveju buvo net ir psichozės tokia būsena, kada moteris nesiorientuoja, kas vyksta, nes psichika yra tiek jau perkrauta ir pervargusi, kad ji imasi tokių sprendimų, kur nesupranta, ką ji pati daro“, – teigė pašnekovė.
Krizinio nėštumo centro vadovė atskleidė, kokie ženklai rodo, kad moteriai jau yra reikalinga pagalba.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip ji jaučiasi, kokia jos nuotaika, ar ji nuliūdusi, išsekusi, galbūt apatiška, nenori nieko veikti, niekur eiti. Tarkime, sako: neturiu visiškai jėgų, noriu lovoje gulėti. Tai jau yra tokie signalai, kada reikia rimtai susirūpinti“, – pasakojo ji.
Problemų gali būti ir daugiau
Dažniausiai, mes kalbame apie pogimdyvinę depresiją, tačiau tai – nevieninteliai nemalonūs jausmai, kurie gali aplankyti kūdikio susilaukusią moterį.
„Pradžioje, kelios dienos po gimdymo, gali prasidėti ta taip vadinama melancholija, kuri tęsiasi apie porą savaičių, kai moteris lyg irgi nelabai supranta, kas čia įvyko. Atrodo, turėtų džiaugtis, kad vaikelis gimė, bet ji nesidžiaugia, o, tarkime, kažko liūdi, jaučiasi pasimetusi, nesupratusi, ar čia aš pagimdžiau – toks pasimetimas“, – teigė Z. Tomilinienė.
Priversti sunerimti turėtų ir dar keletas akivaizdžių pavyzdžių.
„Reikėtų iš karto imtis skubių veiksmų, jeigu tai yra pogimdyvinė psichozė, kai moteris nesiorientuoja aplinkoje, jai, tarkime, ateina mintys, kad kažką noriu sau pasidaryti, kažką kūdikiui. Tada reikėtų tiesiog kviesti greitąją pagalbą ir suteikti jau tą stacionarinį gydymą, kol ji tų minčių, kurios sukosi galvoje kelias dienas ar kelias savaites, neįgyvendino“, – teigė krizinio nėštumo centro vadovė.
Anot jos, dažnu atveju pogimdyvinę psichozę iššaukia būtent pogimdyvinė depresija.
„Bet negali sakyti, kad tik tai, dėl to reikia visą laiką tiek save stebėti, kaip jautiesi, tiek savo aplinkoje tą artimą mamą, moterį, kuri augina vaikus, nes galbūt buvo kitos kažkokios įtampos, kažkokie psichologiniai sunkumai, kurie kaupėsi ir tada prasprogo psichozės ta forma“, – aiškino Z. Tomilinienė.
Svarbu atkreipti dėmesį laiku
Su gimusiu kūdikiu moteris kas mėnesį lankosi pas medikus, tačiau, Z. Tomilinienės manymu, pačios pagimdžiusios mamos sveikatai dėmesio yra skiriama nepakankamai.
„Kažkaip čia turėtų būti daug daugiau dėmesio skirta ir pačiai moteriai ne tik nėštumo metu, kai sveikata jos tikrinama kartą ar kelis kartus per mėnesį, bet ir po gimdymo, kadangi moteris yra ta, kuri užtikrina tuos pagrindinius poreikius vaikelio išgyvenimui, tai jos poreikiai irgi turi būti užtikrinti. Turėtų labiau tiek gydytojai, tiek artimieji pasirūpinti“, – teigė ji.
Susilaukus kūdikio ir išgyvenus pogimdyvinę depresiją apima baimė, kad tragiška patirtis gali ir pasikartoti. Anot pašnekovės, tai, kad moteris jau kažkada išgyveno depresiją – didina riziką, kad ji gali pasikartoti.
„Net jei ir ne nėštumo metu moteris išgyvenusi depresiją – reikėtų labiau pasirūpinti savimi ir pažiūrėti, kad nepasikartotų. Jeigu jau matai, kad ateina panašūs simptomai tos depresijos, tai reikėtų kuo greičiau imtis priemonių ir, pavyzdžiui, pradėti lankytis pas psichologą, kalbėtis su savo galbūt draugėmis, kitomis mamomis, kurios augina vaikus. Kai moterys tarpusavyje pasikalba, jos supranta: ai, ir ta draugė tą patį išgyvena, ir gali viena kitai padėti, vien tik pasidalindamos“, – aiškino Z. Tomilinienė.
Kur kreiptis pagalbos?
Anot Z. Tomilinienės, krizinio nėštumo centras moterims teikia visokeriopą pagalbą.
„Tiek psichologinę, tiek emocinę, socialinę, materialinę, finansinę, nes, jeigu moteris yra vieniša, augina vaikelį ir nėra to vyro, kuris užtikrina jai finansinį, psichologinį, socialinį saugumą – dar sunkiau yra ir rizika tiek depresijai, tiek kitoms psichikos problemoms atsiranda dar didesnė.
Visą reportažą galite rasti LNK portale: