Būtent tokioje situacijoje atsidūrė vilnietis Vaidas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vos po kelių dienų po to, kai baigė tarnybą, jis įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, su aukštąja mokykla pasirašė sutartį, tačiau susidūręs su sveikatos problemomis vaikinas suprato, kad yra nesaugus.
Į kariuomenę užsirašė dar nebaigęs mokyklos
„Į kariuomenę mano sūnus užsirašė dar būdamas 12-oje klasėje. Tai buvo gruodžio mėnuo, sausį pasitikrino sveikatą. Jis žinojo, kad nori ateitį sieti su aviacija, tačiau nebuvo nusprendęs, kokią konkrečiai sritį rinktis, svajojo tapti pilotu, tačiau turėjo problemų su akimis. Galiausiai nusprendė 9 mėnesius paskirti tarnavimui kariuomenėje – nepatekęs į šauktinių sąrašus, išėjo savanoriu“, – istoriją pasakoti pradėjo kario mama.
Tarnauti jos sūnus pradėjo praėjusių spalio 12 dieną, mokomasis pulkas, kuriam jis priklausė, tarnybą baigė šių metų liepos 7-ąją.
„Liepos 11 d., antradienį, jis nuvažiavo į universitetą ir pasirašė dokumentus. Buvo priimtas studijuoti nemokamai aviacijos mechanikos inžineriją“, – pasakojo pašnekovė.
Liepė susimokėti
Tiesa, praėjusią savaitę vaikinas pasijuto prastai, tad kreipėsi į polikliniką. Čia jis buvo informuotas, kad jo sveikata nėra apdrausta.
„Sūnus, aišku, sutriko, kaip čia, kodėl. Žinote, tik baigė mokyklą, iš tos kariuomenės, na, dar nesiorientuoja, taip sakant, nėra kažkur dirbęs. Pažiūrėjo, padarė tyrimus, reikėjo sumokėti 15 eurų už tai, kad gydytoja priėmė, kainavo ir kraujo tyrimas. Gydytojai kilo įtarimų, tad ji parašė siuntimą į Santaros klinikas, kur plaučius patarė peršviesti rentgeno aparatu“, – kalbėjo kario mama.
Iki tol tėvams apie situaciją, su kuria teko susidurti, vaikinas nepasakojo, bandė ją išspręsti pats. Tačiau šioje klinikoje jam vėl buvo pakartota, kad jo sveikata nėra drausta, tad reikės susimokėti, patarta vykti į Antakalnio polikliniką.
„Jis paskambino iš Santaros klinikų, patarėme važiuoti į Antakalnį, o patys su vyru ėmėme domėtis, kaip čia yra“, – tikino ji.
Prireikė pasitarti su kolegomis
Pašnekovės teigimu, Ligonių kasų atstovai nurodė, kad tik grįžęs iš kariuomenės, jau kitą dieną, vaikinas turėjo registruotis į Darbo biržą. Informacijos apie tai vėliau tėvai rado ir internete, Lietuvos kariuomenės tinklalapyje.
„Paskui dar paskambinome į Sveikatos apsaugos ministeriją. Iš poliklinikos išsiuntė „ekstra“ daryti rentgeno nuotrauką. Įdomu buvo, kokia tai pagalba, ar ji mokama, ar ne. Bandėme aiškintis ir ar nėra išimties, jei asmuo pasirašė sutartį su aukštąja mokykla. Žinokite, aiškaus atsakymo kalbėjusi moteris neturėjo, paprašė paskambinti už pusvalandžio, nes norėjo pasitarti su kolegomis“, – pasakojo kario mama.
Visiškai suprantamo paaiškinimo jie taip ir nesulaukė – jei jo nežino specialistė, kaip suprasti dar neseniai mokyklą baigusiam jaunuoliui, klausė tėvai.
Už gydymą susimokėjo, bet vis tiek liko skolingas
„Jei jis įstojo mokytis, kodėl reikia eiti į Darbo biržą? Jei ir taip aišku, kad jis nedirbs? Na, jam nėra to poreikio. Grįžo žmogus iš kariuomenės, gyvena namuose, neprašo jokių pašalpų, įstojo į aukštąją mokyklą, turi savo kelią, tikslą... Atrodo, metus paaukojo valstybei, „nesivalūzijo“, užsienyje nedirbo, savanoris, o čia...“, – suprasti negalėjo mama.
Maža to, jie sužinojo, kad sūnus – ne tik nedraustas, mokėjo už gydymą, bet ir yra skolingas valstybei.
„Praėjo maždaug mėnuo, tad jis – jau skolininkas, skolininkų sąrašuose. Apie 50 eurų išleido gydymui, o dar 34 eurus reikės sumokėti už draudimą“, – skaičiavo pašnekovė.
Jai buvo paaiškinta, kad valstybės sūnaus sveikata vėl bus apdrausta tuomet, kai jis pradės mokytis, nuo rugsėjo 1-os dienos.
Akis išpūtė ir draugai
„Aš žinau, kad nei teismuose nelaimėsiu, nieko, ne tame esmė. Mums tikrai net į galvą nešovė tokia mintis, kad tik grįžus iš kariuomenės jis iš karto privalo kažkur prisistatyti arba ieškoti darbo. Tai – visiškai nelogiška. Mes, tėvai, nežinojome tokio dalyko, ministerijoje irgi konkrečiai negali atsakyti, tai iš kur tam vaikui žinoti? Na, gerai, jam jau 20 metų, bet iki tol viskas už jį gyvenime buvo apgalvota – mokykla, kariuomenė...“, – kalbėjo moteris.
Ji tikino neturinti jokių pretenzijų nei Lietuvos kariuomenei, nei Krašto apsaugos ministerijai.
„Tikrai labai gerai tarnyba praėjo. Kartais daug melo tenka perskaityti straipsniuose, kiti šmeižia – to tikrai nėra. Nuostabūs vadai, viskas ten yra žmogiška. Tik atrodo, gal turėtų tada ir kariuomenėje atsisveikinant pasakyti: „Na, dabar, žioplių kompanija, žygiuojat į Darbo biržą, nes nesate drausti“. Sūnus paskui paskambino savo draugams, visi akis išpūtę, su kuo bendrauja. Niekam net nė į galvą...“, – pasakojo pašnekovė.
Vieną dieną – tarnyba, kitą – jau darbas?
Savo ruožtu jos vyras, vaikino tėtis, pridūrė, kad, jo manymu, sūnui teko susidurti su pirmomis pilietiškumo pamokomis.
„Pernai jis galėjo įstoti į aukštąją mokyklą, mokymosi rezultatai leido studijuoti nemokamai, tačiau, na, pilietinė pareiga, paaukojo metus valstybei ir toks akibrokštas. Tarnauja, kitą dieną paduoda dokumentus, pasirašo sutartį su aukštąja mokykla, o, pasirodo, ne apie mokslus reikėjo galvoti, o ieškoti ir kažkur įsidarbinti. Jei žmogaus planai – visai kitokie? Tas formalus ėjimas į Darbo biržą – ir žmogaus, ir valstybės resursų švaistymas“, – pozicija pasidalijo jis.
Pašnekovo teigimu, galiausiai galima į tai pažiūrėti ir kitu žvilgsniu – galbūt 9 mėnesius kariuomenėje tarnavęs žmogus nusipelnė atostogų?
„Atostogų laikotarpiu draustas esi. O čia žmogus „atitarnavo“, kita dieną jau eik gatvių šluoti?“, – klausė vyras.
Turi pasiūlymų, ką reikėtų pakeisti
Jo teigimu, sūnus ūpo neprarado, toliau užsispyręs siekia savo tikslo, bet logikos šiuose veiksmuose trūksta.
„Žmogus paaukojo metus valstybei, dar susimoka ir lieka skoloje tai pačiai valstybei“, – paradoksą įvardijo pašnekovas.
Pasak jo, būtų teisinga, kad egzistuotų tam tikras laikas, kuris būtų skirtas apsispręsti, ar toliau mokysiesi, ar dirbsi.
„Jei mokaisi, tai mokaisi, kariuomenė galėtų dar mėnesį ar pusantro drausti, ypač savanorius. Kažkiek yra neteisybės tokiame valstybės požiūryje. Jei žmogus turi tikslą mokytis, aukoja savo asmeninius tikslus dėl valstybės naudos, kas susiję su karine tarnyba, juo labiau tokių akibrokštų neturi būti“, – įsitikinęs vyras.
Už sveikatos priežiūrą mokama iš biudžeto
Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas DELFI sakė, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį – jie privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka (neturi prievolės mokėti) ir į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes, nurodytas Sveiktos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, nepatenka.
„Už karių sveikatos priežiūros paslaugas mokama iš valstybės biudžeto lėšų, bet tik už laikotarpį nuo privalomosios pradinės karo tarnybos pradžios iki pabaigos datos. Tokiu būdu kitą dieną po karo tarnybos pabaigos datos asmuo jau nebeturi teisių į kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas ir turi: arba pradėti savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba įsidarbinti (tada dalį moka jis, dalį darbdavys), arba pradėti studijuoti ir pan.“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, kol kas nesvarstoma keisti galiojančią tvarką.
Skolingi dažniausiai lieka nedirbantys arba dirbantys nelegaliai
Anot R. Zagrebajevo, tokios situacijos kaip ši – vienetinės. Dažniausiai tarnybą baigę asmenys kone iš karto pradeda arba tęsia studijas, įsidarbina, dėl ko būna apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kituose apdraustųjų grupėse arba paskambina, parašo, atvyksta pasidomėti besibaigiant tarnybai, ką daryti, ir tuomet patys savarankiškai susimoka privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
„Pastebime, kad dažniausiai susiduria su PSD skolomis niekur nedirbantys arba nelegaliai dirbantys, taip pat išvykę ir nelegaliai dirbantys užsienyje“, – nurodė Ligonių kasos atstovas.
Tiesa, žmonių pilietiškumas ir sąmoningumas esą auga, žmonės pradėjo aktyviai domėtis, kas jiems priklauso.
„Nedraustam asmeniui draudimas įsigalios nuo einamojo mėnesio įmokos mokėjimo datos, jei prieš tai bus padengtas įsiskolinimas, kurį PSD įmokų administratorius (nuo 2016-01-01 administruoja Sodra) skaičiuoja nuo 2016-01-01. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimas gali būti apskaičiuotas ne daugiau kaip už 5 metus“, – nurodė pašnekovas.
PSD rūpintis nereikia, jei mokslas nenutraukiamas
Paklaustas, ar sveikatos draudimas vasaros metu galioja tiems jaunuoliams, kurie baigia mokyklas, o studijuoti pradeda tik rudenį, R. Zagrebajevas nurodė, kad jie PSD rūpintis neturėtų.
„Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų moksleivių ir studentų, kurie mokslą arba studijas (pvz., pirmosios pakopos studijas) užbaigia vasaros laikotarpiu, nenutraukdami studijų keičia mokslo kryptį, mokslo ar studijų įstaigą, tuo pačiu vasaros laikotarpiu po pirmosios pakopos studijų baigimo stoja į antrosios pakopos studijas ir pan., privalomojo sveikatos draudimo valstybės lėšomis laikotarpiai galioja iki atitinkamų mokslo metų pabaigos, t. y. iki rugpjūčio 31 dienos.
Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų moksleivių ir studentų, kurie mokslą arba studijas (pvz., antros pakopos kursą) užbaigia žiemos laikotarpiu, nenutraukiant studijų atideda diplomo gynimą, dėl ko jų studento statusas pratęsiamas dar vienam semestrui, privalomojo sveikatos draudimo valstybės lėšomis laikotarpiai galioja iki mokslo arba studijų baigimo mėnesio pabaigos.
Privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis apdraustų moksleivių ir studentų, nutraukiančių savo mokslą arba studijas, privalomojo sveikatos draudimo galiojimas baigiasi mokslo arba studijų nutraukimo mėnesio paskutinę dieną“, – aiškino jis.
Kreipiasi konsultacijos
Tuo metu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai DELFI sakė, kad, vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsniu, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) atliekantiems kariams visos sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos krašto apsaugos sistemos ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų, NPPKT kariai nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.
„Jeigu nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu sutriko kario sveikata ir dėl to paties sveikatos sutrikimo jam reikalingas gydymas pabaigus tarnybą, sveikatos priežiūros paslaugos buvusiam kariui krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose bus teikiamos tol, kol jis pasveiks. Sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų.
Baigęs nuolatinę privalomąją karo tarnybą asmuo, įsidarbinęs arba užsiregistravęs darbo biržoje, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, įgyja teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šiuo atveju galioja bendros taisyklės, kaip ir bet kuriam Lietuvos piliečiui, išėjusiam iš darbo.
Pasitaikė atvejų, kai susirgę po tarnybos nedirbantys asmenys kreipiasi konsultacijos dėl galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Problema būna išsprendžiama, kai asmuo užsiregistruoja darbo biržoje“, – aiškino jie.