Už šią iniciatyvą pasisakė šeši komisijos nariai, keturi buvo prieš. Visgi, tokio palaikymo neužteko pradėti apkaltai, mat sprendimui reikia 4/5 komisijos narių balsų.
Komisijos posėdžio metu, Laisvės frakcijos narė Silva Lengvinienė laikėsi tvirtos pozicijos ir ragino kolegas pradėti apkaltą P. Gražuliui. Politikė priminė ankstesnėje Seimo kadencijoje fiksuotą Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko atvejį, kai politikai buvo iš anksto sutarę dėl balsavimų ir padarė nusižengimus ne vieną kartą. Todėl taip, kaip ir tada, pažymėjo „laisvietė“, apkaltos procedūra turėtų būti pradėta.
„Tai buvo prieš kažkiek laiko įvertinta ir apkalta buvo padaryta vienam Seimo nariui, kuris balsavo ne taip. Ar aš klystu?“, – klausė S. Lengvinienė.
„Bet ten buvo veiksmas pastovus, nuolatinis, piktybinis ir truputį kita situacija buvo. Ir aš manau, kad buvo motyvai apkaltai stiprūs“, – pastebėjo komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos atstovė Rita Tamašunienė, nors ir pripažino, kad balsuoti už kitą Seimo narį negalima, visgi, jos nuomone, šis P. Gražulio atvejis nėra pakankamas mandato naikinimui.
„Negalime jokia forma balsuoti iš kito Seimo nario pulto: nei registruotis, nei balsuoti, nei dėti kortelę. Visi veiksmai yra draudžiami (...). Aš galvoju, kad šiuo atveju tai netempia iki apkaltos proceso. Tie padaryti pažeidimai... Etikos procedūrų komisija konstatuoja ir tai yra kitiems Seimo nariams didelė pamoka. Juo labiau, kad dėl Petro Gražulio vyksta kiti ikiteisminiai procesai, kurių galutinių išvadų turime sulaukti (...). Aš siūlau dar šį kartą sudrausminti Seimo narius, nes tie precedentai yra ir informacija kitiems Seimo nariams“, – posėdžio metu svarstė R. Tamašunienė.
Klausimai dėl parlamentaro elgesio kilo po to, kai P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį – socialdemokratą Liną Jonauską. Tokį politiko nusižengimą etikos sargai užfiksavo dar pernai gruodį. Nustatyta, kad rugsėjo mėnesį priėmimo stadijoje balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos patvirtinimo, P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą jam nematant.
„Remiantis Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuota vaizdo medžiaga, Seimo narys L. Jonauskas balsavimo metu buvo nusisukęs į Seimo narius, sėdinčius už jo esančioje eilėje. Balsavimo metu Seimo narys P. Gražulis ištiesė ranką per stalą ir palietė arba paspaudė objektą, esantį ant stalo ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietoje esančiu informaciniu ekranu, arba atliko kitą veiksmą minėtoje vietoje”, – nurodoma Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje.
Tada etikos sargai nusprendė įspėti politiką, kad kiekvienas Seimo narys privalo balsuoti asmeniškai, ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.
ELTA primena, kad Seimo nariui gresia apkalta ir kitu pagrindu. P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis. Tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Visgi, kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pripažintas Seimo narys pateikė skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) ir taip atitolino jam gresiančios apkaltos procesą.