Pasak jo, apie 1,5 tūkst. pareigūnų dėl atlyginimų mažinimo svarsto išeiti į pensiją, todėl į jų vietą reikės priimti naujus ir nepatyrusius žmones. R.Pranskūnas abejojo, ar išsipildžius tokiam scenarijui valstybė sutaupys ir tikino, kad susilpnės viešasis saugumas.
"Jei kalbama, kad ekonomika smuks iki 2007 metų lygio, tai situacija viešojo saugumo srityje gali nusiristi iki 1992-ųjų", - dėstė R.Pranskūnas.
Jis sakė, jog vidaus reikalų sistemos darbuotojai yra "labai rimtai nusiteikę vykdyti akcijas", apie kurių laiką ir formą žadėjo paskelbti pirmadienį.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos (LŠMPSF) atstovė Rūta Osipavičiūtė teigė, jog švietimo įstaigų darbuotojai nesutinka su Vyriausybės pasiūlytu "drastišku planu" ir siekia konstruktyvaus dialogo su valdžios atstovais. Pasak jos, užuot mažinus atlyginimus, geriau būtų atsisakyti lėšų skyrimo įvairioms, esą neefektyvioms programoms.
R.Osipavičiūtė patikino, kad jos atstovaujamos profsąjungos netenkins bet koks atlyginimų sumažinimas, tačiau minėjo, jog pedagogai, išgirdę "svarius argumentus" šiuo metu galėtų susitaikyti, kad jie nebūtų didinami.
R.Osipavičiūtė sakė, jog LŠMPSF palaikys vidaus reikalų sistemos darbuotojų akcijas ir pastariesiems išėjus į gatves, eis kartu.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atstovė Danutė Margelienė sakė, jog sumažinus jos atstovaujamos srities darbuotojų atlyginimus, bus organizuojamos "lokalios protesto akcijos" prie savivaldybių. Ji tikino, jog rezervų nemažinti atlyginimų yra pačiose įstaigose.
"Kaip galima kažką atimti iš žmogaus, kuris gauna 900 litų ir po to reikalauti, kad jis būtų malonus su pacientais", - klausė D.Margelienė, pridūrusi, kad kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos verčia slaugytojus savanoriškai sutikti su darbo užmokesčio mažinimu, o priešingu atveju grasina sankcijomis.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) atstovė Viktorija Karlienė tvirtino, kad biudžetinių įstaigų ir institucijų situacija visose srityse yra "praktiškai vienoda".
Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Aleksandra Leparskienė teigė, jog du trečdaliai kultūros darbuotojų gauna apie 800 litų dydžio atlyginimus ir svarstė, jog vienodai sumažinus jų ir aukšto lygio valdininkų atlyginimus, pastariesiems tai nebus taip skausminga.
"Kol storas sublogs, plonas tikrai kojas išties. Kai visus kerpa pagal vieną kurpalį, labai sunku įrodyti, kad esi truputį kitoks", - kalbėjo A.Leparskienė, pažymėjusi, kad kultūros darbuotojų veiksmai ateityje priklausys nuo to, ar iš tiesų valdžia imsis atlyginimų mažinimo.
Pasak žiniasklaidos, Finansų ministerija rengia siūlymą mažinti valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 475 iki 430 litų. Nuo sausio mėnesio jis jau buvo sumažintas nuo 490 iki 475 litų. Pataisius įstatymus, šių asmenų algos sumažėtų 9,5 proc.
Taip pat rengiamasi sumažinti bazinę mėnesinę algą nuo 128 iki 115 litų. Šis koeficientas taikomas apskaičiuojant atlyginimus beveik 230 tūkst. biudžetinės sferos darbuotojų. Jų algos patikslinus šių metų biudžetą turėtų sumažėti daugiau nei 10 proc.
Apkarpiusi šių darbuotojų atlyginimus dešimtadaliu, valstybė sutaupytų 340 mln. litų. Bet tektų persvarstyti ir "Sodros" bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.
Sumažinus valstybės tarnautojų algas, jos grįžtų į maždaug 2006 metų lygį.
Į valstybės biudžetą šiemet sausio-vasario mėnesiais, išankstiniais duomenimis, įplaukė 2,433 mlrd. litų, arba 389,6 mln. litų mažiau negu prognozuota.