„Negaliu lankytis pas gydytojus, kad paskirtų būtinus tyrimus, liepė laukti karantino pabaigos. Bet kada mano ligos (sergu net trijų rūšių vėžiu) gali atsinaujinti, progresuoti, vadinasi, mirtis artėja dideliu pagreičiu. Norėčiau konkrečios pagalbos, turiu tris vaikus, gimė anūkas, Lietuvai tėvynei dirbau daugiau kaip 30 metų mokytoja“, – rašė moteris.
Tai yra tik vienas iš pacientų liudijimų, kuriuos surinko Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), elektroniniu būdu gegužės 21–birželio 1 d. apklaususi 670 respondentų, iš jų – 584 moterys (87 proc.), 85 vyrai (13 proc.), 1 lyties nenurodė. Iš jų 621 (92,5 proc.) yra onkologinis pacientas. 46 proc. apklaustųjų – 40–55 m. amžiaus, 30 proc. – 56–65 m., 14 proc. – daugiau kaip 65 m., likusieji 10 proc. – 18–39 m. amžiaus.
Kaip rodo asociacijos surinkti duomenys, nėra nė vienos onkologiniais pacientais besirūpinančios gydymo įstaigos, kurioje ligoniai nebūtų susidūrę su problemomis karantino metu.
„Gegužės 4 d. skambinau į registratūrą, bet visą dieną nepavyko prisiskambinti. Kitą dieną prisiskambinau, bet man buvo pasakyta, kad vietų rugpjūčio mėnesiui jau nebėra (mano planinis apsilankymas turėjo būti liepos mėnesį) ir dabar turiu skambinti birželio 1 d.“, – apie savo patirtį Nacionaliniame vėžio institute (NVI) pasakojo vyresnė nei 65 m. moteris, serganti antros stadijos vėžiu.
Dar vienos vidutinio amžiaus (tarp 40 ir 55 metų) moters, sergančios trečios stadijos vėžiu, patirtis – jos iš pradžių neregistravo į konsultaciją, nes eilė buvo iki rugpjūčio.
„Skambinau gydytojui asmeniniu telefonu ir jis paskyrė konsultaciją po 30 dienų. Pats paskambino ir pakonsultavo nuotoliniu būdu“, – pasakojo pacientė.
Kita tos pačios amžiaus grupės trečios stadijos vėžiu serganti pacientė buvo susidariusi įspūdį, kad NVI patys gydytojai nežino, kas tiksliai po gydymo turi vykdyti stebėseną.
„Chemoterapeutas ir radioterapeutas siunčia pas mamologą, šis nenori priimti, liepia grįžti pas chemoterapeutą. Ir taip neturiu sveikatos, pavargau nuo ieškojimų“, – dalijosi pacientė.
Pacientai ne tik skundėsi, bet ir dėkojo už pastangas jiems padėti
Su problemomis susidūrė ir kitapus gatvės esančių Santaros klinikų pacientai.
„Santaros klinikose, atlydėjus onkologinį ligonį, teko laukti nuo 7 iki 15 val., kol jam bus atlikta chemoterapija. Gal ir juokinga būtų, jei nebūtų graudu – tiek laiko laukiant vestibiulyje (prie rūbinės) į tualetą patekti – jokių galimybių. Yra pirmame aukšte, bet budėtojas nepraleidžia nueiti, poliklinikoje prie registratūros – taip pat užrakintas, o toliau neleidžia eiti. Karantino metu važiuoti į miestą ieškoti viešojo tualeto – irgi ne išeitis. Beliko nueiti į nuosavą mašiną ir – į puodą.
Laukdama mačiau, kad prie rūbinės vestibiulyje yra rakinamas tualetas, bet ir jis – ne lydintiems asmenims. Apie tuos, kurie atlydi onkologinį ligonį ir toliau neįleidžiami, nepagalvota – skęstančiojo gelbėjimas yra skęstančiojo reikalas“, – pasakojo onkologinio paciento žmona.
Moteris tarp 56 ir 65 m., serganti antros stadijos vėžiu, pasakojo apie savo problemas, bandant susisiekti su gydytoju.
„Santaros klinikose gavau keletą numerių, kuriais skambindama bandžiau susisiekti su gydytoju, galiausiai gavau patarimą kreiptis į gydytoją el. paštu. Parašiau, bet atsakymo dar negavau“, – rašė pacientė.
Pacientų liudijimai rodo, kad jie vertino individualias medikų pastangas jiems padėti šiuo sudėtingu laikotarpiu.
„Bent jau mano atveju tiek onkologas, tiek chirurgas yra pasakę tiesiog skambinti – jie patys pasiūlo konsultacijos laiką. Turėtų priimti tam tikrą skaičių pacientų, bet priima visus. Tiesiog turbūt negali palikti žmonių likimo valiai. Ačiū jiems!“ – rašė moteris tarp 45 ir 55 m., serganti antros stadijos vėžiu.
Problemos – ne tik Vilniuje
Neabejotinai pacientai su problemomis susidūrė ne tik Vilniuje. Apie situaciją Kauno klinikose moteris tarp 40 ir 55 m., serganti pirmos stadijos vėžiu, pasakojo taip: „Kreipiausi į onkologą balandžio pabaigoje. Sesutė pranešė, kad onkologijos skyriuje neregistruos ir nekonsultuos, perdavė informaciją, kur ir kada turėtų kreiptis šeimos gydytojas, tuomet pas jį užsiregistravau. Su juo pabendravusi pati pranešiau onkologei, kur man sakė kreiptis. Tada šeimos gydytojas vėl susisiekė ir pranešė apie nuotolinę konsultaciją su onkologe, ji paskirta birželio 3 d. Ir visa tai truko beveik mėnesį. Jau nekalbu, kada bus fizinė konsultacija, konkretūs tyrimai atlikti. Labai didelis ratas išėjo...“
„Skambinėjau visais varpais 5 dienas: į registratūrą, šeimos gydytojui, šeimos gydytojas – į klinikas ir tiesiogiai onkologui. Tada aš pati tiesiai onkologui bandžiau prisibelst. Po 5 dienų stumdymo nusispjoviau ir pasidariau echoskopiją privačioje gydymo įstaigoje. Visi rezultatai geri. Aš jauna, netingiu guglint numerius kabinetų ir turiu pinigėlių mokamoms paslaugoms. Bet vargas vyresniems pacientams“, - rašė kita pacientė.
Moteris tarp 56 ir 65 m., serganti trečios stadijos vėžiu, pasakojo, kad registravosi vasario mėnesį atvykusi į Kauno klinikas 7 val. ryto, vizitas buvo paskirtas balandį.
„Anksčiau nei telefonu, nei internetu paskirtą registracijos dieną užsiregistruoti nepavykdavo (telefonas užimtas, internetinė prieiga neveikdavo), todėl buvau kitų ligonių pamokyta, kad geriausia atvykti anksti ryte. Prie registratūros jau laukė apie dešimt moterų. Labai apsidžiaugiau gavusi taloną balandžio 6 d., tačiau karantinas palaidojo galimybę gauti paslaugą. Su manimi niekas nesusisiekė dėl vizito perkėlimo, o kai paskambinusi pasiteiravau, kada būtų galima pakartotinai registruotis, buvo atsakyta, kad informacijos neturi. Pakeičiau gydymo įstaigą ir dabar gydausi Klaipėdoje“, – pasakojo pacientė.
Pacientai skundėsi, kad sunku prisiskambinti
Klaipėdoje vidutinio amžiaus moteris (tarp 40 ir 55 m.), serganti antros stadijos vėžiu pasakojo, kad jai nepavyko užsiregistruoti į konsultaciją universitetinėje ligoninėje.
„Negaliu niekur rasti gydytojų onkologų darbo laiko. Telefonu prisiskambinti nepavyko. Apskritai nežinau, kaip patekti pas gydytojus“, – pasakojo pacientė.
Moteris tarp 56 ir 65 m., serganti trečios stadijos vėžiu, pasakojo, kad dėl karantino labai nukenčia onkologiniai ligoniai – negauna net minimalių būtinų procedūrų (pavyzdžiui, porto praplovimo), nors kitos procedūros, pavyzdžiui, vėžio žymenų tyrimai, vidaus organų echoskopija, buvo atliekamos.
Dar viena pacientė Klaipėdoje (tarp 40 ir 55 m.), serganti 4 stadijos vėžiu, pasakojo, kad jai kas savaitę tenka atvykti į chemoterapijos kursus ir reikia darytis COVID-19 testą prieš vykstant į dienos stacionarą.
„Pirmiausia, nesuprantu, kodėl manęs ligoninėje neinformavo apie tai ir kodėl reikėjo savaitei nukelti procedūrą. Džiaugiuosi, chemoterapeutė užsiminė, kad tik kartą per mėnesį reiks darytis šį testą. Antra problema, mieste turime karščiavimo kliniką, bet mums liepia vykti į kitą miestą ir mobiliajame punkte atlikti šį testą.
Niekaip nesuprantu kodėl, jei karščiavimo klinikoje taip pat atlieka tokius testus, bet gydytoja aiškina, jeigu noriu atlikti testą savo mieste, ji gali tai suorganizuoti, bet įformins dokumentus ir guldys į ligoninę arba skirs saviizoliaciją 2 savaitėms. Kodėl nėra lanksčiai žiūrima ir kodėl mus, pacientus, taip siuntinėja, tuo labiau kad tarp chemoterapijos kursų būsena sunki tiek fiziškai, tiek psichologiškai?“ – klausė moteris.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pacientai daugiausia pasakojo, kad sunku užsiregistruoti pas gydytoją.
„Iš pradžių skambinau į registratūrą, užrašė į bendrą eilę laukti. Po mėnesio, nesulaukusi jokio atsakymo, paskambinau gydančiam gydytojui. Jis pasiūlė registruotis per sergu.lt portalą, taip ir užsiregistravau. Problema Šiauliuose -– dažnai keičiama registracijos pas gydantį gydytoją tvarka. Tai užrašo į bendrą eilę, tai gydantis gydytojas paskiria vizito laiką, o kada bus pateikiami gydytojų talonai per sergu.lt, mes iš viso nežinome“, – pasakojo moteris tarp 40 ir 55 m., serganti antros stadijos vėžiu.
Panevėžio Respublikinės ligoninės pacientės liudijimas rodo, kad pacientai siuntinėjami iš vienos įstaigos į kitą.
„Skambinau į registratūrą. Liepė skambinti šeimos gydytojui ir gauti elektroninį siuntimą. Iš trečio karto pavyko prisiskambinti. Gavau elektroninį siuntimą. Tada vėl skambinau į registratūrą, bet paaiškėjo, kad pati negaliu užsiregistruoti, nes tai gali padaryti tik šeimos gydytojas. Tada vėl iš trečio karto pavyko prisiskambinti gydytojui, kad užregistruotų į konsultaciją. Tada vėliau skambinau, kad sužinočiau, kada paskirtas vizitas pas onkologą. Tris dienas sugaišau registracijoms, gavau taloną po savaitės. Tuomet tą pačią dieną atliko echoskopiją“, – rašė moteris tarp 56 ir 65 m., serganti pirmos stadijos vėžiu.
Pusė onkologinių pacientų, kurie kreipėsi konsultacijos, jos dar negavo
Apibendrinti POLA'os apklausos duomenys parodė, kad 3 iš 4 respondentų karantino laikotarpiu (t. y. nuo kovo 16 d. iki gegužės 31 d.) siekė gauti onkologines paslaugas.
Trečdalis visų respondentų paslaugas gavo Nacionaliniame vėžio institute, 28 proc. – Kauno klinikose, 12 proc. – Santaros klinikose, 10 proc. – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, 4 proc. – Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, 3 proc. – Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, likusieji 9 proc. – kitose gydymo įstaigose.
1. Pusė pacientų, kurie kreipėsi dėl konsultacijos įtarus onkologinę ligą, iki šiol konsultacijos nėra gavę (trečdalis iš jų net neužregistruoti į konsultaciją). 2. Trečdalis pacientų, kurie kreipėsi dėl skiriamo ar tęsiamo gydymo vaistais, iki šiol konsultacijos nėra gavę.
3. Pusė pacientų karantino laikotarpiu negavo konsultacijos dėl ligos stebėsenos (progresavimo), 40 proc. iš jų į konsultaciją bus registruojami tik po karantino pabaigos.
4. 18 proc. pacientų karantino laikotarpiu negauna paskirto gydymo chemoterapija.
5. Trečdalis pacientų karantino laikotarpiu negauna paskirto gydymo spinduline terapija (švitinimu).
6. 37 proc. pacientų karantino laikotarpiu paskirta operacija nebuvo atlikta.
7. 42 proc. pacientų paskirti radiologinės diagnostikos tyrimai (magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, rentgeno tyrimai, mamograma) karantino laikotarpiu nebuvo atlikti.
8. Pusei pacientų paskirti diagnostiniai tyrimai (echoskopija, endoskopija, kolonoskopija ir pan.) karantino laikotarpiu nebuvo atlikti.
9. Trečdaliui pacientų paskirti kraujo tyrimai karantino laikotarpiu nebuvo atlikti.
10. 44 proc. pacientų paskirti biožymenų arba genetiniai tyrimai karantino laikotarpiu nebuvo atlikti.
11. 47 proc. pacientų kita būtina procedūra (pvz., porto keitimas) karantino laikotarpiu nebuvo atlikta.
12. 47 proc. pacientų karantino laikotarpiu nebuvo suteikta skubi pagalba, pablogėjus sveikatos būklei.
„Onkologiniams pacientams pirmą savaitę paskelbus karantiną (kovo 16–22 d.) paslaugos buvo teikiamos mažesne apimtimi, nes jos nebuvo laikomos skubiąja medicinos pagalba. Kovo 23–gegužės 3 d. onkologinės paslaugos buvo teikiamos kaip skubioji medicinos pagalba. Nuo gegužės 4 d. buvo atnaujintas planinių operacijų teikimas, o nuo gegužės 11 d. – įprastinis pirminio lygmens gydymo įstaigų darbas“, – konstatavo pacientams atstovaujanti asociacija.
Daugiau kaip penktadalis onkologinių pacientų nesulaukė šeimos gydytojo konsultacijos
Apklausa parodė, kad 56 proc. onkologinių pacientų karantino metu siekė gauti kitų sveikatos priežiūros paslaugų, kurios nesusijusios su onkologinės ligos gydymu.
1. 68 proc. pacientų šeimos gydytojo konsultaciją, esant blogai savijautai, gavo per 1–2 savaites po registracijos. Tačiau 23 proc. pacientų konsultacijos negavo iki šiol.
2. Ketvirtadalis pacientų gydytojo specialisto konsultaciją gavo per 1–2 savaites po registracijos. Tačiau 56 proc. pacientų gydytojo specialisto konsultacijos karantino metu negavo. Beveik visiems buvo liepta laukti karantino pabaigos.
3. 46 proc. pacientų procedūras (perrišimus, stomos pakeitimus ir pan.) gavo per 1–2 savaites po registracijos. Tačiau tiek pat pacientų (46 proc.) procedūrų karantino laikotarpiu nesulaukė. Beveik visiems buvo liepta laukti karantino pabaigos.
4. Penktadalis pacientų odontologų paslaugas gavo per 1–2 savaites po registracijos. Tačiau likusieji – 72 proc. pacientų – odontologijos paslaugų karantino laikotarpiu negavo, daugumai liepė laukti karantino pabaigos.
5. 76 proc. pacientų reabilitacijos paslaugų karantino laikotarpiu negavo. Beveik visiems liepė laukti karantino pabaigos.
Penktadalis pacientų registruodamiesi užtruko iki keturių valandų
Apklausos metu buvo siekta išsiaiškinti, kaip vyko registravimasis į gydymo įstaigą.
53 proc., siekę gauti paslaugą, patys skambino į gydymo įstaigą. Su 28 proc. pacientų dėl perkelto vizito laiko susisiekė gydymo įstaiga ar gydantis gydytojas. 13 proc. pacientų registravosi el. būdu per portalą sergu.lt ar ipr.esveikata.lt. 6 proc. pacientų pas specialistą užregistravo šeimos gydytojas.
2 iš 3 pacientų paslaugai gauti užsiregistravo greičiau nei per 30 min. 20 proc. pacientų registruodamiesi užtruko iki 4 val., o 12 proc. pacientų registruodamiesi sugaišo daugiau nei 4 val.
POLA'os prezidentas Šarūnas Narbutas iš principo neprieštaravo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos deklaruojamam teiginiui, kad per karantiną onkologiniams ligoniams paslaugos nesustojo.
„Žiūrint, su kuo lyginsi. Jeigu mes lyginame, kad žmonės apskritai kitokių paslaugų negaudavo, tarkime, planinės urologo konsultacijos, jiems sakydavo „lauk, neregistruojame“, o onkologiniai pacientai, kaip matome pagal tvarką, galėjo registruotis. Tada sprendimas, kokius pacientus kviesti, kaip tai daryti, būdavo gydymo įstaigų rankose.
Iš pacientų istorijų matome, kad vieni pacientai gana sklandžiai paslaugas gaudavo – jiems paskambindavo gydytojai arba greitai užsiregistruodavo,bet kiti turėdavo dienų dienas gaišti, kai juos siuntinėdavo, – „norėdamas užsiregistruoti pas onkologą, eik pas šeimos gydytoją“, o šeimos gydytojas nežino, kaip registruoti. Tada tyrimą dėl COVID-19 liepia pasidaryti prieš atvykstant, tyrimo gal reikia važiuoti darytis į kitą miestą. Nepatogumų – daug. Taip, mes galime sutikti, kad paslaugos buvo teikiamos, bet, kad teikiamos visiems, tai tikrai taip nebuvo“, – sakė Š. Narbutas.
Pacientams atstovaujančios asociacijos vadovas teigė suprantąs, kodėl paslaugų apimtys yra mažesnės, – nes reikia išlaikyti atstumus, dezinfekuoti patalpas.
„Bet mes čia jau kalbėtume apie momentus, kai pacientai atvyksta į gydymo įstaigą. O, kas labiausiai neramina, tai tie skaičiai, kuriuos pateikėme palyginę gydymo įstaigas, jie rodo, kad pacientų net neregistravo paslaugai gauti. Pasakė, kad „registruosime rugpjūčio, rugsėjo mėnesiui“.
Iš liudijimų matome, kad kai kurie paslaugas gavo vidutiniškai per tris savaites. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, kai pacientui ta paslauga įprastai būtų suteikiama tą pačią savaitę (nes reikia chemoterapiją, radioterapiją atlikti), juos vis tiek užregistruodavo į tolesnę eilę. Vadinasi, kitas vizitas vėl atitinkamai nukeltas“, – pasakojo Š. Narbutas.
Pasak jo, blogiausia situacija, kai liepia laukti karantino pabaigos. „Gali būti toks atvejis, kai pacientui paskambinus kovo viduryje pasako: „Palaukite, dabar neteikiame paslaugų, paskambinkite vėliau.“ Paskambina balandžio viduryje, pasako: „Ne, vis tiek dar Jūsų neregistruosime, paskambinkite vėliau.“ Tada vėl skambina gegužę ir vėl neregistruoja. Žmogus, sergantis onkologine liga, negauna gydymo, nežino, kada jį gaus, – susiduria su labai dideliu neapibrėžtumu. Pacientai negali kur nors privačioje įstaigoje gauti chemoterapijos arba spindulinės terapijos, nes tiesiog nėra tokių privačių įstaigų, kurios tokias paslaugas galėtų teikti“, – pasakojo Š. Narbutas.
Pacientams atstovaujančios asociacijos girdėdavo apie atvejus, kai ligoniams reikėdavo pasidaryti kraujo tyrimus arba echoskopiją, radiologinius tyrimus, ir dažnai tai būdavo barjeras negauti paslaugos.
„Iš įvairių istorijų matėme, kad valstybinėse įstaigose pacientai būtų kviečiami į konsultaciją, bet nesusitvarkydavo tyrimų, gaudavo juos privačiose gydymo įstaigose, kurios irgi dirbo labai maža apimtimi, bet kažkaip gebėdavo pacientus priimti; na, nes mokamos paslaugos. Tuomet tie pacientai jau su turimais tyrimais galėdavo gauti onkologinę konsultaciją“, – pasakojo Š. Narbutas.
Onkologiniams pacientams atstovaujančios asociacijos vadovas neatmeta, kad esant kitoms ligoms galėjo būti dar blogesnė situacija.
„Šios paslaugos turėjo būti teikiamos. Ir tai iliustratyviai parodo, koks yra problemos mastas. Jis dar akivaizdžiau išryškėja, kai pacientai kreipiasi ne onkologinių paslaugų. Tai yra bet koks pacientas – ar jis sirgtų diabetu, ar širdies kraujagyslių ligomis, ar turėtų kokių sveikatos sutrikimų (širdies nepakankamumą, žarnyno nepraeinamumą), matome, kokia dalis jų (šešiasdešimt, septyniasdešimt, aštuoniasdešimt procentų) net nebūdavo registruojami jokiai paslaugai gauti, būdavo liepiama laukti karantino pabaigos“, – kalbėjo Š. Narbutas.
Ragintų įstaigoms pasvarstyti galimybę dirbti ilgiau
POLA'os prezidentas, nebijodamas būti nepopuliarus tarp medikų, svarstė, kad, atsižvelgiant į tai, kaip ilgėja eilės, reikėtų svarstyti įstaigoms dirbti ilgiau – dviem pamainomis arba dar kitaip darbą organizuoti (pavyzdžiui, savaitgaliais), kad eilės per vasarą mažėtų.
„Galėtume vasaros laikotarpį išnaudoti, kad pakliūtų tie srautai pacientų, kurie dabar net neregistruojami, kad jie tas paslaugas gautų, ir rudenį galėtume pereiti prie įprastų paslaugų ir terminų apimčių“, – pasakojo Š. Narbutas.
POLA yra siūliusi SAM ir diskutavusi su NVI bei Kauno klinikomis, kad pacientai tyrimus ir konsultacijas gautų tą pačią dieną.
„Įprastai tai būdavo daroma taip, kad pacientas vieną kartą atvažiuoja pasidaryti kraujo tyrimų arba echoskopijų prieš onkologo konsultaciją, tada jam sako: „Palaukite rezultatų, atvažiuokite kitą kartą į konsultaciją.“ Dar, jeigu reikia radiologinio tyrimo, pacientas ir antrą kartą važiuoja. O, kai jau atvažiuoja į konsultaciją, jeigu tas vaistas geriamas, tai tiesiog žmogui išrašo receptą. Jeigu tai – chemoterapija, spindulinė terapija, tada paskiriama procedūra. Esant tokiam scenarijui yra bent trys momentai, kai pacientas turi važiuoti į gydymo įstaigą.
Tiek NVI, tiek Kauno klinikos bando darbą organizuoti taip, kad atvykęs pacientas ištyrimą, konsultaciją ir gydymą gautų tą pačią dieną. Tai labai gerai pacientui“, – sakė Š. Narbutas.
POLA'os prezidentas girdėjo A. Verygos sprendimą, kad nuo birželio 8 dienos toms įstaigoms, kurios iki tada neatsidarys, bus mokama tik pagal faktą (nemokant vienos dvyliktosios dalies).
„Manyčiau, galbūt galimas tarpinis sprendimas. Turbūt sunku tikėtis, kad įstaigos, dirbdamos įprastomis darbo valandomis, turėdamos išretinti pacientų laikus, kai konsultacija trunka ilgiau (kas pacientui yra gerai), kai reikia dezinfekuoti kabinetą, gydytojai turi pakeisti apsaugines priemones, galėtų priimti daugiau negu 70 proc. įprasto srauto.
Vadinasi, būtų galima daugiau mokėti įstaigoms, kurios siektų to 70 procentų. Kaip tai veikia? Dabar įstaigos reguliuojamos paslaugų balais, vadinasi, 1 euras yra 1 balas. Jeigu suteikei 100 proc. paslaugų (kaip pernai), tai gauni tą patį užmokestį. Bet jeigu tas balas būtų 1,3 arba 1,35, tada išeitų, kad ir suteikus 70 proc. paslaugų, gautum tą patį užmokestį“, – sakė Š. Narbutas.
POLA'os prezidentas kartu pabrėžė, kad svarbu nustatyti ir nuotolinių konsultacijų kokybės standartus, taip pat – algoritmus, kada jas teikti yra saugu.
„Kalbant apie onkologinius pacientus, to tikrai neužtenka. Jeigu gydytojas, kalbėdamas telefonu, paciento nemato ir tyrimų nepaskiria, tai vien iš intuicijos tikrai negali žinoti, ar liga valdoma, ar navikas neauga ir metastazių neatsiranda.
Tokios konsultacijos tikriausiai tikslingiausios tiesiog išrašant receptinį vaistą, bet ir tokiu atveju turi daryti tyrimus, žiūrėti, ar tas vaistas veikia, ar liga neprogresuoja, ar neatsiranda kitų šalutinių poveikių. Vadinasi, tos nuotolinės konsultacijos tikrai ne panacėja nuo visų ligų“, – sakė Š. Narbutas.
Nacionalinis vėžio institutas (NVI) teikė paslaugas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams visą karantino laikotarpį. Vėžio gydymas – chirurginis, chemoterapinis ar spindulinis – buvo tęsiamas visą karantino laikotarpį.
Per du karantino mėnesius NVI atlikta 500 operacijų dėl onkologinės patologijos, konsultacinėje poliklinikoje apsilankė beveik 6 tūkst. pacientų, daugybė konsultacijų suteikta telefonu. Atlikta daugiau kaip 3 tūkst. ambulatorinių chemoterapijos procedūrų ir daugiau kaip 4 tūkst. ambulatorinių spindulinės terapijos procedūrų. Paslaugų apimtys kai kuriuose skyriuose atitiko laikotarpį iki karantino, o kituose skyriuose, tokiuose kaip Fizinės ir reabilitacinės medicinos, sustojo visai. Tačiau bendros paslaugų apimtys išliko apie 60–70 proc. nuo ankstesnio paslaugų lygio, teigiama įstaigos atsiųstame atsakyme.
Taip pat buvo užtikrintas naujų pacientų, įtariant onkologinę ligą, ištyrimas ir gydymas. Kai tik buvo galima, pacientai konsultuoti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, taip buvo vykdomas planinis vaistų išrašymas, ilgalaikė stebėsena pacientų, kurių maža ligos progresavimo rizika, kurie neturi naujų skundų, teigė NVI.
Kaip pastebi NVI Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė, sustabdžius pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kitose gydymo įstaigose daug tyrimų, konsultacijų negalėjo įvykti, dalis pacientų dėl savo nusiskundimų negalėjo patekti pas šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą ir gauti siuntimą į NVI.
Kadangi nuo kovo 16 d. dalį konsultacijų Konsultacinėje poliklinikoje teko atidėti, šiuo metu stengiamasi iškviesti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, kuriems konsultacijos buvo atidėtos.
„Akivaizdu, kad naujai užregistruoti pacientų negalime tiek pat, kiek, pavyzdžiui, registravome prieš metus, o taip pat turime būti pasiruošę, kad rudens laikotarpiu gali tekti susidurti su antra COVID-19 banga, todėl pacientai ir rudeniui registruojami su ilgesnėmis pertraukomis tarp vizitų.
Svarbu paminėti, kad dalis pacientų, kurie buvo iškviesti pakartotinai ar registravosi iš naujo, neatvyksta paskirtu laiku, dalis konsultacijų laiko dėl to prarandama. Tai gali vykti dėl įvairių priežasčių, šiuo metu – dažniau dėl baimės lankytis gydymo įstaigoje, dėl COVID-19 infekcijos rizikos, taip pat ir dėl kitų priežasčių, tad labai prašome pacientų, jei jie suplanuoja neatvykti į paskirtą konsultaciją ar atlikti tyrimų, būtinai informuoti gydantį gydytoją iš anksto, tada jis gali pakviesti kitą pacientą, o jų laukiančių tikrai daug“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
NVI teigia dirbantis maksimaliai pagal esamas galimybes
Paprašyta pakomentuoti POLA'os apklausoje išdėstytas situacijas, R. Vansevičiūtė-Petkevičienė pabrėžė, kad tam tikri nepatogumai veikiausiai gali tęstis iki Naujųjų metų. Kadangi daugelis šalies gydymo įstaigų skirtingu tempu grįžta prie įprastinių darbų, dalis vis dar teikia daugiausia tik nuotolines konsultacijas, natūralu, kad konsultacijų, kai pacientas atvyksta tiesiogiai, yra daug kartų mažiau, nei buvo ne karantino metu.
„Be abejonės, onkologijos srityje nuotolinės konsultacijos dažnai nėra priimtinas variantas, tačiau NVI konsultuojame tikrai daug pacientų, palyginti su kitomis įstaigomis, teikiančiomis gydytojų specialistų konsultacijas, – kalbėjo NVI Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja. – Esamoje situacijoje stengiamės daryti maksimaliai, kiek galime, – stengiamės sudaryti pirmaeiles sąlygas gauti tiesiogines konsultacijas pacientams, kuriems pirmą kartą įtariama arba patvirtinta onkologinė liga ar ligos progresavimo požymiai.
Taip pat – prioritetas pacientams, kuriems jau taikomas gydymas ir kuriems reikia paliatyviosios slaugos specialisto konsultacijos (esant stipriam skausmui ir kitiems simptomams). Dėl ilgalaikės stebėsenos vizito (ar nuotolinės konsultacijos) būtinumo sprendžia gydantis gydytojas, nes ligos rizika priklauso ne tik nuo ligos stadijos ir paciento amžiaus, svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip naviko histologinis tipas, prieš kiek laiko ir koks buvo taikytas gydymas, ar yra naujų nusiskundimų, kada buvo atlikti tyrimai, kas buvo rasta ir kt.
Pagal jų visumą sprendžiama dėl atvykimo būtinumo, ypač dėl planinio vizito. Visada rekomenduojame pirmiau kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją (BPG), atlikti tyrimus pagal gyvenamąją vietą (echoskopija, rentgeno tyrimai ir kt.). Jei tyrimų atsakymai pakitę, šeimos gydytojas gali susisiekti su gydančiu gydytoju NVI dėl vizito reikalingumo“, – kalbėjo R. Vansevičiūtė-Petkevičienė.
Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė yra pasakojusi apie paslaugų teikimą per karantiną.
„Be abejonės, karantino laikotarpiu apribojus planinių paslaugų teikimą ir nustačius griežtus infekcijos kontrolės reikalavimus, iškilo tam tikrų nepatogumų tiek gydymo įstaigoms, tiek pacientams, kurių vizitas pas gydytoją buvo suplanuotas būtent tuo metu. Tačiau Santaros klinikos visada laikė prioritetu suteikti būtinąsias paslaugas tiems, kuriems tai galėjo paveikti ligos eigą (tarp jų – ir sergantiesiems onkologinėmis ligomis), todėl buvo stengiamasi pacientus priimti kiek įmanoma greičiau ir geriau“, – teigė J. Jakutienė.
Klinikų atstovė vylėsi, kad švelnėjant karantino sąlygoms ir ligoninei etapais atnaujinant vis daugiau planinių paslaugų, pacientų nerimo mažės.
„Medikai būtų labai dėkingi toms pacientų organizacijoms, kurios stengiasi kartu su mumis padėti pacientams bei jų artimiesiems kuo sklandžiau išgyventi šį nelengvą abiem pusėms laikotarpį“, – teigė J. Jakutienė.
Per tiesioginę konferenciją Santaros klinikų atstovė pasakojo, kad ambulatorinės paslaugos šioje gydymo įstaigoje niekada nebuvo nutrūkusios, jos buvo teikiamos viso karantino metu.
„Vyko nuotolinės konsultacijos, tačiau turėjome daug ir kontaktinių konsultacijų. Tęsėme onkologinių pacientų gydymą, buvo konsultuojamos nėščiosios, transplantuoti pacientai. Žinoma, dalis paslaugų, kurias buvo galima atidėti, atidėtos. Tarp jų – visos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos“, – sakė J. Jakutienė.
Pasak klinikų atstovės, per karantiną buvo sudarytas visų specialybių gydytojų darbo grafikas, stengiantis išdėlioti vizitus taip, kad pacientai kuo mažiau kontaktuotų. Ji patikino, kad rizikos grupių pacientai nediskriminuojami.
„Į Santaros klinikų Konsultacijų polikliniką sveiki žmonės nesikreipia. Mūsų gydytojų konsultacijų laukia lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, taigi mes neišskiriame šitos pacientų grupės nei pagal amžių, nei pagal gretutinių ligų buvimą, nei pagal vartojamus vaistus. Su kiekvienu pacientu elgiamasi vienodai, išsiaiškiname, ar nėra ūmios virusinės infekcijos požymių, ir į polikliniką patenka pacientai, kurie šių požymių neturi.
Prašome, kad pacientas dėvėtų kaukę. Jei jį lydi asmuo, jis irgi turi neturėti infekcijos požymių ir dėvėti kaukę. Prašome, kad lydinčiųjų būtų tik tada, kai yra būtinybė, ir ne daugiau kaip vienas asmuo“, – sakė J. Jakutienė.
Šiaulių ligoninė teigė nepertraukiamai teikusi paslaugas
Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos dienos stacionaro chemoterapijos koordinatorius, laikinai einantis Onkologijos klinikos vadovo pareigas Aleksandras Petrauskas, teigė, kad onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams planinės paslaugos buvo priskirtos tais atvejais, kai jų nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė.
„Todėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje nuo pat karantino pradžios nepertraukiamai teikiamos visos planinės paslaugos – tiek ambulatorinės (kontaktinės ir nuotolinės), tiek stacionarinės bei dienos stacionaro paslaugos, prisilaikant visų darbo organizavimo bei infekcijų kontrolės reikalavimų. Tęsiamas paskirtas gydymas (kontaktiniu ar nuotoliniu būdu) bei priimami pacientai, kuriems pirmą kartą nustatytas onkologinis susirgimas ir kuriems buvo būtina pradėti specifinį gydymą. Taip pat sėkmingai veikė anksčiau įdiegta „žaliųjų koridorių“ sistema pacientams, kuriems pagrįstai įtariamas onkologinis susirgimas. Atsižvelgiant į klinikinę situaciją buvo tęsiamas pacientų stebėjimas dėl galimo onkologinių ligų progresavimo“, – teigė A. Petrauskas.
Pasak laikinojo Onkologijos klinikos vadovo, dėl susiklosčiusios situacijos šalyje Šiaulių miesto bei rajono gyventojai, kuriems prieš karantiną paslaugos buvo teiktos kitose šalies gydymo įstaigose, o dėl tolesnio gydymo kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos kliniką, buvo priimti ne eilės tvarka, suprantant specifinio gydymo svarbą šiems pacientams.
„Sėkmingai vykdant onkologinėmis ligomis sergančių pacientų paslaugų teikimo reorganizavimą laukiančiųjų sąrašas žymiai sumažėjo. Pacientai, kuriems pagrįstai pirmą kartą įtariamas onkologinis susirgimas, pas gydytoją specialistą gali patekti per darbo savaitę. Žinoma, jei norima patekti pas konkretų specialistą, gali tekti palaukti kiek ilgiau. Jei pacientai dar nesulaukė žinios dėl vizito datos arba nebuvo įtraukti į laukiančiųjų eilę, reikėtų kreiptis į RŠL Onkologijos klinikos registratūrą ir pasitikslinti situaciją“, – teigiama A. Petrausko komentare.
Tikina, kad paslaugų teigimas išliko stabilus
Respublikinė Šiaulių ligoninė teigė, kad karantino laikotarpiu paslaugų teikimas išliko stabilus. Tam pagrįsti ligoninės atstovai „Delfi“ pateikė tokius duomenis:
- Stacionarinių paslaugų kiekiai, palyginti su gruodžio mėnesiu, vidutiniškai padidėjo daugiau nei 50 proc. (65 proc.).
- Chemoterapijos dienos stacionaro paslaugų kiekiai, palyginti su vasario mėnesiu, išliko be esminės dinamikos – stebimas 3,2 proc. paslaugų augimas kovo mėnesį ir 2,7 proc. mažėjimas balandį.
- Radioterapijos dienos stacionaro paslaugų, palyginti su vasario mėnesiu, padaugėjo 145 proc. (šimtu keturiasdešimt penkiais) kovo mėnesį ir 47 proc. balandžio mėnesį.
- Stebimas bendras ambulatorinių paslaugų kiekio sumažėjimas, palyginti su vasariu, – 9 proc. kovo mėnesį ir 20 proc. balandžio mėnesį, preliminariais duomenimis, gegužės mėnesio bendras pacientų srautas buvo tik 9 proc. mažesnis nei vasario mėn.
Laukiančiųjų eilė pas gydytoją chirurgą, palyginti su vasariu, sumažėjo beveik dvigubai, – nuo 715 iki 318; pas gydytoją onkologą chemoterapeutą – dešimt kartų, nuo 188 iki 17; pas gydytoją onkologą radioterapeutą – 5 kartus, nuo 56 iki 9. Pateikiant duomenis jau dvi savaites aktyviai vyko naujų pacientų registracija.
„Pagrindinė trumpalaikė priežastis, lėmusi srauto sumažėjimą ambulatorinėje grandyje, buvo vienos gydytojos apsisprendimas išeiti į pensiją dėl sveikatos problemų. Norėčiau pažymėti, kad visi gydytojos pacientai buvo nukreipti pas kitus dirbančius specialistus tęsti gydymo, o, priėmus naują gydytoją onkologę chemoterapeutę, priimamų pacientų srautas vėl pradėjo augti“, – teigė A. Petrauskas.
Laikinasis Onkologijos klinikos vadovas dėstė, kad laukiančiųjų eilės sumažėjimą pas gydytoją chirurgą lėmė jų priskyrimas prie ambulatorinės chirurgijos paslaugų ir pacientų nukreipimas tolimesniam stebėjimui vykdyti pas onkologus chemoterapeutus ir radioterapeutus.
„Beveik visi stacionarizuoti pacientai buvo hospitalizuoti planiniam gydymui vykdyti, augimas nulemtas skiriamo gydymo specifikos, kurios dienos stacionare realizuoti be papildomų intervencijų negalima, finansiškai nenaudinga arba dėl paciento būklės sudėtinga.
Radioterapijos paslaugų augimą lėmė spinduliavimo planų sudarymas prieš paskelbiant karantiną, jų atidėjimas buvo negalimas ir turėtų neigiamą poveikį onkologinės ligos prognozei“, – teigė A. Petrauskas.
Kauno klinikos teigia dedą visas pastangas
Kauno klinikų atstovė Eglė Audickaitė teigė, kad jos atstovaujama ligonine deda visas šioje situacijoje įmanomas pastangas.
„Suprantame, kad dėl karantino įvestų apribojimų pacientams atvykti tiesioginei konsultacijai pas gydytoją specialistą tapo sudėtingiau. Tačiau prisitaikydami prie dabartinių sąlygų, dedame visas pastangas, kad onkologinėms ligomis sergantiems pacientams Kauno klinikose būtų suteiktos visos būtinos gydymo paslaugos.
Kauno klinikose pacientams, kuriems reikėjo aktyvaus onkologinių ligų gydymo, paslaugos buvo teikiamos dienos stacionare arba įprastame stacionare viso karantino metu. Ligoninėje buvo ir yra tęsiamas pacientų gydymais vaistais, spinduline terapija, taip pat pradėtas gydymas tiems pacientams, kuriems pirmą kartą nustatyta onkologinė liga. Kadangi dalis šeimos klinikų dėl karantino sukeltų apribojimų negalėjo atlikti laboratorinių tyrimų, visi jie atlikti Onkologijos ir hematologijos klinikos dienos stacionare. „Žaliasis koridorius“ pacientams, kuriems pirmą kartą įtariama onkologinė liga arba jos atsinaujinimas, taip pat veikė ir veikia viso karantino laikotarpiu. Pacientai aktyviai konsultuojami, tiriami ir gydomi“, – teigė E. Audickaitė.
Pasak Kauno klinikų atstovės, tais atvejais, kai pacientui būtina gydytojo specialisto apžiūra, registracija tiesioginei konsultacija vyksta bendradarbiaujant šeimos gydytojams su gydytojais specialistais.
„Pirmiausiai gydytojai įvertina paciento būklę ir pateikia rekomendacijas dėl tyrimų atlikimo. Po jų, rezultatai apibendrinami pacientui atvykus į tiesioginę konsultaciją arba nuotoliniu būdu – šis metodas itin patogus toli nuo miesto gyvenantiems pacientams.
Ambulatorinės konsultacijos, kurių metu stebima anksčiau gydytų pacientų sveikatos būklė, atnaujintos, tačiau dėl infekcijų saugos reikalavimų pacientų srautas yra reguliuojamas. Norėdami apsaugoti ligoninės darbuotojus ir pacientus bei vykdydami saugumo reikalavimus, galime priimti ženkliai mažiau pacientų tiesioginėms konsultacijoms ir tyrimų atlikimui nei iki karantino paskelbimo. Pagal dabar galiojančią tvarką po kiekvieno paciento apsilankymo kabinetai vėdinami, valomi ir dezinfekuojami – tik po šių saugos priemonių kabinete gali būti priimtas kitas pacientas. Tokia pati tvarka galioja ir instrumentiniams tyrimams: rentgenui, echoskopijai, KT, MRT ir kitiems“, – teigė E. Audickaitė.
Pasak ligoninės atstovės, nepaisant karantino sukeltų apribojimų, Kauno klinikose onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymas ir priežiūra nesustojo nė vienai dienai.
SAM: onkologiniams ligoniams planinės paslaugos pripažintos būtinosiomis
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžė, kad onkologiniai pacientai yra išskirtiniai pacientai, nes, nesuteikus tam tikrų paslaugų laiku, gali svariai pablogėti jų būklė. Vyriausybės nutarime dėl karantino yra labai aiški sąlyga, kad, net ir paskelbus karantiną, planinė pagalba turi būti teikiama tiems pacientams, kurių būklė svariai pablogėtų arba atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis, jei to nebūtų padaryta. (3.4.2.2. Planinių operacijų atidėjimas, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė.). Ši išlyga visa apimtimi galioja vėžiu sergantiems ligoniams, jeigu ligos eiga neleidžia kitaip.
Įgyvendinant Vyriausybės nutarimą, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams planinės sveikatos priežiūros paslaugos kaip būtinos ir neatidėliotinos priskirtos ir sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo kovo 16 d. sprendimu, teigiama SAM komentare.
