Toks scenarijus tikėtinas, jei balsuoti eitų visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai. Ir tai būtų trimis politinėmis partijomis mažiau, negu jų pateko į Seimą per spalio mėnesį vykusius rinkimus.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 16-23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, lapkritį didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo būtų sulaukusi Lietuvos socialdemokratų partija. Už ją buvo nusiteikę balsuoti 24 proc. apklaustųjų.
Darbo partiją ketino palaikyti 19 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Per mėnesį nuo tikrųjų, spalį vykusių, Seimo rinkimų Socialdemokratų partijos populiarumas išaugo 5 procentiniais punktais. Darbo partijos - sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Jei artimiausiu metu vėl tektų rinkti Seimą, maždaug dešimtadalis - 9 proc. - apklaustųjų balsuotų už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus.
Kiek mažesnė gyventojų dalis - 7 proc. - balsuotų už partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei panašiai tiek pat - už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį.
3 proc. apklaustųjų lapkritį ketino balsuoti už politinę partiją "Drąsos kelias", po 2 proc. - už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. "Drąsos kelias" ir LLRA, per spalį vykusius rinkimus tapusios parlamentinėmis, pagal lapkričio mėnesio viešosios nuomonės apklausą liktų be mandatų.
Be mandatų liktų ir Liberalų ir centro sąjunga, partija "Sąjunga Taip", partija "Jaunoji Lietuva", Krikščionių partija ir Socialistinis liaudies frontas, kuriuos paremtų apie vieną procentą ar kiek mažiau potencialių rinkėjų.
Penktadalis - 21 proc. - rinkimų teisę turinčių piliečių neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
ELTA primena, kad per spalio 14-ąją vykusius Seimo rinkimus ir spalio 28-ąją vykusį pakartotinį balsavimą Lietuvos rinkėjai suformavo naujos kadencijos - 2012-2016 metų - Seimą.
Ir šiuose rinkimuose daugiausia mandatų - 38 - iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pelnė 33, Darbo partija - 29, partija Tvarka ir teisingumas - 11 mandatų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis - 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8, "Drąsos kelias" - 7, nepartiniai, t. y. išsikėlę patys - 3 ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 1.
Dar dviejų mandatų laimėtojai paaiškės po pakartotinių rinkimų Biržų-Kupiškio, Zarasų-Visagino vienmandatėse apygardose. Pirmas rinkimų turas vyks 2013 metų kovo 3-iąją.
Nauji rinkimai turėtų vykti ir Ukmergės vienmandatėje apygardoje, kurioje buvo išrinktas netikėtai miręs Julius Veselka.
Naujo Seimo valdančiąją koaliciją sudarė Socialdemokratų ir Darbo partijos bei partija Tvarka ir teisingumas. Prie jų prisijungė Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Valdančioji dauguma Seime turi 86 balsus.
Partija | 2012 10 | 2012 11 |
Lietuvos socialdemokratų partiją | 19,2 | 24,2 |
Darbo partiją | 23,2 | 18,8 |
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus | 9,7 | 9,2 |
Partiją "Tvarka ir teisingumas" | 6,9 | 7,4 |
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį | 8,0 | 6,7 |
Politinę partiją "Drąsos kelias" | 3,8 | 2,7 |
Lietuvos lenkų rinkimų akciją | 3,4 | 2,4 |
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą | 2,2 | 2,3 |
Liberalų ir centro sąjungą | 1,3 | 1,4 |
Politinę partiją "Sąjunga Taip" | 1,8 | 1,1 |
Partiją "Jaunoji Lietuva" | 0,4 | 1,1 |
Krikščionių partiją | 0,7 | 0,9 |
Socialistinį liaudies frontą | 0,1 | 0,7 |
Kitas partijas | 0,9 | - |
Nebalsuotų, neturi nuomonės | 18,4 | 21,1 |