Šių metų birželio pradžioje vykusi apklausa parodė, kad 51 proc. šalies gyventojų sutinka su nuomone, jog apskritai neįmanoma sustabdyti Astravo AE paleidimo. 28 proc. apklaustų šalies gyventojų mano, kad sustabdyti Astravo AE darbo pradžią Lietuva gali tik veikdama kartu su tokiomis didžiosiomis ES šalimis kaip Vokietija, Prancūzija ir kt., 9 proc. respondentų įsitikinę, kad Lietuva tai gali pasiekti veikdama kartu su kitomis Baltijos valstybėmis. Visgi vos 2 proc. apklaustų gyventojų teigia, kad Lietuvai ir savarankiškai pavyktų pasiekti, jog Astravo AE nebūtų paleista. 10 proc. apklaustųjų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Politologas: visuomenės vertinimas – racionalus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad „Baltijos tyrimų“ apklausa atspindi gana realią situaciją, kaip visuomenė yra susipažinusi su viešoje erdvėje sklindančiomis žiniomis apie Astravo AE statybas. Pasak VU TSPMI politologo, toks respondentų situacijos vertinimas yra visiškai adekvatus.
„Visuomenė reaguoja į tai, ką ji mato žiniasklaidoje, kokia informacija pasiekiama viešai. Sakyčiau, kad ši reakcija yra ganėtinai adekvati, nes iš tikrųjų dominuoja ir ekspertų pozicija, jog dabartiniame etape sustabdyti Astravo paleidimą yra faktiškai neįmanoma, nepaisant to, kokie politiniai sprendimai būtų priimti. Aišku, dar nėra paties paleidimo momento ir kažkokios hipotetinės galimybės gal dar išlieka, bet iš esmės ekspertai skaičiuoja turbūt mėnesius ar net savaites, kada elektrinė faktiškai bus paleista. Aš manau, kad ir visuomenė reaguoja į tokias ekspertų žiniasklaidoje pateiktas žinias ir natūraliai, pagal savo supratimą, vertina tai“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
Vertindamas apklausos rezultatus T. Janeliūnas taip pat teigia, kad nieko keisto, jog beveik trys iš dešimties apklaustų šalies gyventojų mano, kad sustabdyti Astravo AE darbo pradžią Lietuva gali tik veikdama kartu su didžiosiomis Europos Sąjungos šalimis, tokiomis kaip Vokietija, Prancūzija ir kt. Politologas akcentuoja, kad tik labai stiprus spaudimas iš didžiųjų valstybių gali atidėti Astravo AE paleidimą.
„Tai, sakyčiau, netgi labai blaivus ir racionalus vertinimas, suvokiant, kad tik labai didelis spaudimas iš didžiųjų valstybių gal galėtų priversti Lukašenką atidėti, pristabdyti elektrinės paleidimą. Be abejo, tokį spaudimą gali sukurti tik didžiosios galios, pasitelkusios visus savo resursus“, – teigė politologas.
„Vien Baltijos šalių sprendimų taip pat greičiausiai nepakaktų, nes tai yra tokie šalutiniai sprendimai, kurie galėtų nulemti tolesnę Astravo elektrinės plėtrą, kalbant, pavyzdžiui, apie antrąjį reaktorių, ir sukurti papildomus ekonominius kaštus, kurie pristabdytų elektrinės plėtrą. Bet pirmojo branduolinio reaktoriaus paleidimas, net ir esant labai vieningai Baltijos šalių pozicijai, jau vargu ar būtų sustabdomas, nes net ir pirkimas ar nepirkimas elektros iš Baltarusijos pusės greičiausiai to negalėtų pakeisti“, – pridūrė jis.
Visgi politologas akcentuoja, kad bendra pozicija tarp Baltijos valstybių yra labai svarbi. Suderinus Baltijos šalių poziciją, pasak jo, galima pasiekti įvairių ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvai naudingų susitarimų, susijusių su Astravo AE klausimu.
Politikai eskaluoja Astravo AE temą mobilizuodami rinkėjus
T. Janeliūnas teigia manantis, kad konservatorių pastangos nuolatos eskaluoti Astravo AE klausimą, piketuoti prieš baltarusiškos elektros energijos patekimą į Lietuvą, kritikuoti energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno poziciją derybose tarp Baltijos valstybių yra politiniai veiksmai, turintys rinkimų kampanijos požymių. Politologo nuomone, konservatoriai tokiais būdais bando kelti emocinę įtampą ir pritraukti partijai papildomo populiarumo artėjančiuose Seimo rinkimuose.
„Akivaizdu, kad tai yra politiniai veiksmai, turintys ir rinkimų kampanijos požymių, bet tie kaltinimai, kurie iš konservatorių pusės sklinda Lietuvos valdžios atstovams, jie daugeliu atvejų iš tikrųjų nepasako visos detalios faktinės situacijos, bandoma tiesiog sukurti tokią emocinę įtampą ir per tokius emocinius kaltinimus, matyt, pritraukti savo partijai papildomo populiarumo“, – savo nuomonę išsakė T. Janeliūnas.
„Apie tai kalbantys politikai nesiūlo realiai įgyvendinamų instrumentų, jie kalba apie solidarumą tarp Baltijos šalių, apie kažkokius diplomatinius veiksmus Europos Sąjungos viduje, bet juk visa tai yra daroma. Deja, ne visada mūsų lūkesčiai ir mūsų norai yra vienodai sutinkami išorės veikėjų: ar tai būtų latviai, ar tai būtų Europos Sąjungos atstovai, ir opozicija negali kažkaip tai pakeisti. Jie, aišku, gali kalbėti apie kaltinimus, bet jie neturi kažkokių pasiūlymų, kurie realiai šią situaciją pakeistų“, – teigė jis.
Visgi politologas pripažįsta, kad pigi elektros energija daliai Lietuvos gyventojų yra patraukli. Todėl, pasak jo, socialdemokratai prieš artėjančius rinkimus bando atliepti šios dalies gyventojų lūkestį, akcentuodami, kad Lietuvai derėtų pasinaudoti proga pirkti pigesnę elektros energiją.
„Socialdemokratai, matyt, taip pat jaučia, kad yra tam tikra dalis rinkėjų, kuriems pigi elektros energija galėtų būti patraukli ir gal netgi svarbesnis motyvas negu saugumas, bet nemanau, kad tai kažką keičia. Greičiausiai socialdemokratai reaguoja į šias nuotaikas, bet ne patys formuoja jas. Tai vėlgi, matyt, yra bandymas prieš rinkimus gaudyti tam tikrų rinkėjų balsus ar populiarumą žinant, kad nuomonių yra įvairių“, – sakė TSPMI politologas.
T. Janeliūno vertinimu, racionaliausiai į Astravo AE statybas reaguoja šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak profesoriaus, šalies vadovo pozicija yra aiški ir nuosekli.
„Prezidentas iš tikrųjų nepuola kaltinti išdavystėmis ministrų ir Vyriausybės, matyt, supranta realią situaciją. Aš neabejoju, kad jis žino ir detales apie derybas su latviais ir estais ir su Europos Komisija ir, matyt, tokia jo reakcija yra tikrai labai objektyviai įvertinant šią situaciją, nes prezidentui šiuo metu tikrai nėra kažkokių politinių interesų iš to daryti kažkokį politinį šou ar politinį skandalą. Prezidentas, manau, yra lygiai taip pat, kaip ir Vyriausybė, suinteresuotas pasiekti kuo geresnį sprendimą Lietuvos interesų atžvilgiu“, – savo nuomonę išsakė politologas.
Sociologė: piliečiai įvertina politinį šalies svorį
„Baltijos tyrimų“ vadovė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad apklausos rezultatai yra logiški. Sociologės nuomone, lietuviai adekvačiai vertina politinį savo šalies svorį.
„Vis tiek žmonės įvertina ir politinį savo šalies svorį, supranta, kad ši elektrinė yra ne mūsų jurisdikcijoje ir kad Baltarusija nėra pati draugiškiausia mums šalis. Tuo labiau, kad objektas jau pastatytas ir baltarusių ekonominiai bei visi kiti interesai yra elektrinę paleisti. Lietuva sąlygų diktuoti negali“, – teigė R. Ališauskienė.
Sociologė akcentuoja, kad apie Astravo AE klausimas viešoje erdvėje eskaluojamas jau ilgą laiką ir visuomenės yra suprantamas kaip partijų ir politikų noras kažką daryti. Visgi, pasak jos, gyventojai nemano, kad tai gali būti pasiekta vien Lietuvos jėgomis.
„Baltarusija nėra Europos Sąjungos šalis, su kuria tu galėtum tartis ar kažkokiais bendrais mechanizmais kažkaip veikti. Turbūt nepakanka žmonėms argumentų, kad jie suprastų, kokiomis priemonės tai būtų galima susitarti“, – aiškino ji.
Sociologė teigia, kad konservatoriai Astravo AE klausimą kelia kaip vieną iš rinkiminių temų. Visgi ekspertė akcentuoja, kad ši tema yra viena iš konservatorių programinių nuostatų ir yra nuosekliai plėtojama jau ilgą laiką.
„Konservatoriai, aišku, tai naudoja kaip vieną iš programinių nuostatų, bet negalima sakyti, kad jie yra nenuoseklūs. Jie apie tai kalba pakankamai seniai, profesorius Vytautas Landsbergis nuo elektrinės projekto pradžios kėlė šį klausimą nuosekliai ir atkakliai. Tai yra rinkiminė tema, bet ji nėra atsiradusi staiga dėl to, kad įvyko rinkimai. Tikrai konservatoriai šiuo aspektu yra nuosekli politinė jėga“, – sakė R. Ališauskienė.
Vyresnio amžiaus gyventojai skeptiškiau vertina galimybę sustabdyti Astravo AE paleidimą
Su tuo, kad apskritai neįmanoma pasiekti, jog Astravo AE nepradėtų veikti (51 proc.), labiau sutinka vyresni nei 50 metų žmonės (64 proc.), respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu (55 proc.) bei su vidutinėmis (701–1200 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (64 proc.), pensininkai (75 proc.) bei vadovai (54 proc.).
R. Ališauskienės nuomone, jaunesnės amžiaus grupės gyventojai Astravo AE paleidimo sustabdymo galimybę linkę vertinti optimistiškiau, nes gyvenimo patirtis, pasak jos, neretai lemia didesnį skepsį.
„Patirtis šiuo atveju veda prie skepsio. Jaunimas dažniau mano, kad tai yra įmanoma, nes jie tiesiog nematę kitų panašių pavyzdžių. Pavyzdžiui, jiems kompensacija už Tarybų Sąjungos nusikaltimus prieš lietuvių tautą nelabai ką sako, nes ši tema pastaraisiais metais nelabai aptarinėjama. O prieš 15–20 metų tai buvo rinkiminių kampanijų dalis ir apie tai, kaip išsireikalauti iš Rusijos kompensaciją, tikrai buvo labai daug kalbama“, – sakė R. Ališauskienė.
Vos 9 proc. respondentų mano, kad sustabdyti Astravo AE darbo pradžią Lietuva gali veikdama kartu su Latvija ir Estija (9 proc.) – su tuo daugiau už kitus sutinka jaunimas iki 30 metų (23 proc.), gyvenantys kaime (14 proc.), respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu (19 proc.) bei su mažiausiomis (iki 700 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (13 proc.), darbininkai ir ūkininkai (15 proc.).
Savo ruožtu 28 proc. gyventojų mano, kad sustabdyti Astravo AE darbo pradžią Lietuva gali tik kartu su didžiosiomis ES šalimis. Su tokia pozicija dažniau sutinka jaunimas iki 30 metų (41 proc.), miestų gyventojai (31 proc.), respondentai su didžiausiomis (virš 1200 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (38 proc.), specialistai ir tarnautojai (37 proc.).
Šia tema dažniau neturi nuomonės jaunesni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu, bedarbiai ir namų šeimininkės.
ELTA primena, kad energetikos ministras Ž. Vaičiūnas informuoja, jog šiuo metu yra deramasi su Baltijos šalimis dėl bendro plano, kaip išvengti Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimo į rinką. Toks susitarimas, pasak ministro, leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda, savo metinėje kalboje komentuodamas Astravo AE statybas, teigė, kad Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą ES kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Vis dėlto šalies vadovas pridūrė, kad vietinės reikšmės memorandumai šioje situacijoje nebepadės.
Tuo metu konservatoriai laikosi pozicijos, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija atvertų kelią Astravo AE elektros prekybai šiose šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius kreipėsi į energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną, ragindami jį nedelsiant nusišalinti nuo tolesnių derybų, nes, pasak konservatorių, Lietuvos pozicija, siekiant užkirsti „nešvarios“ elektros energijos srautams iš Astravo atominės elektrinės patekti į Lietuvos teritoriją, nėra atstovaujama tinkamai.
Visgi socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad konservatoriai, organizuodami piketus, ragindami Baltijos valstybes nepirkti baltarusiškos elektros, kelia isteriją dėl Astravo atominės elektrinės (AE), manipuliuoja žmonėmis, skaldo visuomenę ir taip, politiko teigimu, telkia elektoratą prieš rinkimus. G. Palucko nuomone, blogiausia, kad konservatoriai, susitelkę į savo politinius tikslus, užkerta galimybę šaliai įsigyti pigesnės elektros energijos.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 metų birželio 5 – 8 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausti 539 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni) visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinio punkto, kai pasikliautinas intervalas 95 proc. Apklausos metodas: apklausa internetu (CAWI).