Atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. lietuvių nejaučia jokio perkamosios galios pasikeitimo, išaugusios kainos sumažino finansines galimybes 31 proc. respondentų Lietuvoje, taip pat 39 proc. Latvijoje ir 53 proc. Estijoje.
Didžioji dalis apklaustųjų kiekvienoje iš Baltijos šalių sako, kad vis dar aukštos paskolų palūkanų normos jų finansų nepaveikė. Didžiausia dalis taip manančių – Latvijoje – 53 proc., Lietuvoje – 52 proc. ir 47 proc. Estijoje.
Lietuvos gyventojai taip pat optimistiškiausiai žvelgia į atlyginimų augimą – 31 proc. apklaustųjų mano, kad per 12 ateinančių mėnesių jų atlyginimai išaugs, kai tuo įsitikinę 28 proc. gyventojų Latvijoje ir 23 proc. Estijoje.
Didžioji dalis Lietuvos respondentų (47 proc.), ketinančių per artimiausius 12 mėnesių leisti pinigus stambiems pirkiniams, išskyrė planus būsto remontui bei naujiems buitiniams prietaisams, taip pat kelionėms (32 proc.).
„Įsigyti būstą ketina beveik dešimtadalis (7 proc.) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Tikėtina, kad atsigaunanti perkamoji galia bei lūkesčiai dėl tolesnio bazinių palūkanų euro zonoje karpymo gali netrukus išjudinti Lietuvos NT rinkos aktyvumą“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narė R. Ežerskienė.
Ji pabrėžia tendenciją, kad tarp gyventojų, kurie ketina didinti išlaidas stambiems pirkiniams, daugiau nei 75 proc. šias išlaidas ketina finansuoti iš savo santaupų.
Nors didžioji dalis didelius pirkinius planuoja įsigyti iš savo santaupų, 58 proc. apklaustų lietuvių galėtų pragyventi be papildomų finansų išteklių tik iki pusės metų. Ilgiau kaip 6 mėnesius – 19 proc. lietuvių.
Tai didžiausia dalis gyventojų Baltijos šalyse – tiek laiko išgyventi be papildomų finansų šaltinių galėtų 15 proc. estų ir latvių.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų gegužę. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.