Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18–29 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Kaip savijauta keičiasi nuo pirmojo karantino?
Vienas iš klausimų apklausoje buvo apie savijautą pirmosios ir antrosios koronaviruso bangos metu.
Klausiami, ar skiriasi jų savijauta per pirmą ir antrą koronaviruso bangą, 32,3 procentai apklaustųjų teigė, kad jų savijauta pagerėjo, į viską žiūri ramiau, yra susitaikę, pripratę prie neišvengiamų ribojimų, draudimų.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų, 26,1 proc. teigė, kad jų savijauta pablogėjo, nes pavargo nuo ribojimų ir karantino draudimo.
Didžioji dauguma apklaustųjų – 38,4 proc. respondentų teigė, kad jų savijauta nepakito. Į klausimą neatsakė 3,2 procento apklaustųjų.
Apklausą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas Delfi teigė, kad gyventojų reakcija gana skirtinga.
„Negalima sakyti, kad visuomenė reaguoja vienaip ar kitaip. Kaip į reakcija į pačius ribojimus, vieni jų laikosi, kiti juda ir perka. Tai lygiai tos pačios nuostatos matomos ir žmonių psichologinėje būsenoje, jei taip galima sakyti“, – aiškino jis.
Pašnekovas teigė, kad kiti nuo šios situacijos paprasčiausiai pavargo. Didžiausia apklaustųjų dalis teigė, kad pokyčių savijautoje nefiksuoja.
„Matyt, kad jie prisitaikė ir nors buvo nepatogumų tiek pirmo karantino metu, tiek dabar, bet didesnių pokyčių nemato. Tai pagrindinė išvada būtų tokia, kad reakcija į pandemiją yra labai skirtinga, ne visi vienodai“, – išvadą darė jis.
Moterys dažniau įvardijo tiek pagerėjusią, tiek pablogėjusią savijautą, vyrai dažniau teigė, kad niekas nepasikeitė.
Pagerėjusią savijautą dažniau įvardijo jauniausio amžiaus respondentai. Pablogėjusią dažniau deklaravo 36–45 m., didžiausių pajamų atstovai.
„Pirmojo karantino metu labiausiai išsigandęs buvo jaunimas, nors grėsmė senjorams didžiausia. Nes jiems tai buvo visiškai naujas dalykas, pirma krizė jų gyvenime. Matyt, tai juos ir išgąsdino. O dabar jau užsiaugino skūrą, turi daugiau patirties ir savijauta natūraliai pagerėjo“, – apklausos, darytos lapkričio mėnesio pabaigoje rezultatus vertino jis.
Pablogėjusią savijautą dažniau deklaravo 36–45 metų didžiausias pajamas gaunantys atstovai. I. Zoko teigimu, tai lemia vienas aspektas – tai aktyviausias visuomenės segmentas.
„Tai yra pikas gyvenimo cikle. Tai jie tuos apribojimus turbūt geriausiai ir jaučia“, – Delfi aiškino ekspertas.
Audra ta pati, bet valtys – skirtingos
Infekcinių ligų epidemiologas Paulius Gradeckas Delfi komentuodamas tyrimo duomenis, teigė, jog žmonės adaptuojasi prie įvairiausių netikėtų situacijų. Ir tai, kas pirmojo karantino metu atrodė neįmanoma, dabar kai kuriems savijauta net ir pagerėjo.
„Tas trečdalis tų, kurie sako, jog yra pasiruošę, susigyvenę su pandemijos situacija, jis gali rodyti du dalykus. Iš žmogaus psichologijos pusės, tyrimai daryti ir II Pasaulinio karo metais, tai vykstant tokioms globalioms katastrofoms, žmonės gyvena. Žmonės gimdo, mylisi, tuokiasi, miršta, tai yra toks adaptyvumas“, – į antrąjį karantiną ramiai žiūrinčių asmenų nusiteikimą vertino epidemiologas P. Gradeckas.
Pašnekovas iš apklausoje užfiksuotų duomenų įžvelgė ir išdėstytą koronavirusu netikinčių asmenų poziciją.
„Pats klausimas apklausoje yra paprastas, bet kartu ir sudėtingas. Jei tai nebūtų anketinė apklausa, norėčiau žmonių, kurie pasirinko atsakymą „nepakito“, daugiau paklausinėti. Nes gali būti, jog tarp jų yra ir viruso neigėjai“, – svarstė pašnekovas.
P. Gradeckas tai aiškino paprastai – kodėl savijauta turėjo pakisti, jei virusu netikėjo ir pirmo karantino metu.
„Tarp šių žmonių turėjo patekti ir tie, kurie šiaip yra linkę laužyti taisykles“, – teigė jis.
Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis apklausos duomenis vertino kaip labai realistiškus. Išvada, anot jo, gana aiški – antrasis karantinas žmones paveikia labai nevienodai.
„Manau, kad ši apklausa yra labai realistiška. Skirtingai nuo pirmos bangos tikrai yra daugiau pripratimo, žmonės žino kaip saugotis, apie pačią ligą, tai nestebina, kad žmonės ramiau jaučiasi. Bet yra ir kitas dalykas – nuovargio yra daug. Visa situacija tęsiasi daugiau nei pusę metų, gyvensime su tuo ne vieną mėnesį ir toliau. Šiaip, ką mes ir iš kitų tyrimų matome, kad labai nevienodai žmones paveikia, viskas priklauso nuo situacijos“, – Delfi kalbėjo P. Skruibis.
Kai vieni džiaugiasi radę laiko užsiimti veiklomis, kurioms niekada nerasdavo laiko, kiti susiduria su dideliais sunkumais. Ir kiti tyrimai, anot P. Skruibio rodo, kad labiausiai paveikti jauni žmonės, moterys ir tėvai, auginantys mažus vaikus.
Pašnekovo teigimu, apklausos duomenys rodo, kad populiarus teiginys apie buvimą vienoje valtyje visai nėra teisinga.
„Tikrai nevienodai žmones veikia. Pandemija labai išryškino skirtumus. Man labai patiko vieno kolegos išsireiškimas – dažnai mes sakome, kad pandemijos metu mes visi esame toje pačioje valtyje. Bet panašu, kad mes esame tik toje pačioje audroje, bet valtys yra labai skirtingos – kas valtyje, kas jachtoje. Nuo to savijauta labai smarkiai ir priklauso“, – kalbėjo P. Skruibis.
Pašnekovas perpasakojo pokalbį su vienu klientu, kuris pirmojo karantino metu dirbo nuotoliniu būdu, kartu prižiūrėdamas ir vaiką.
„Jis sakė, kad kai girdi kalbas, koks čia fainas metas daugiau knygų paskaityti, tai jam norėdavosi trenkti tam žmogui“, – Delfi kalbėjo VU Psichologijos instituto docentas P. Skruibis.
Kaip valdyti antrąją bangą?
Lapkričio mėnesio antroje pusėje respondentų taip pat buvo klausiama, kokių priemonių turėtų imtis naujoji Vyriausybė, siekiant suvaldyti antrąją koronaviruso bangą.
15,6 proc. apklaustųjų teigė, kad reikia daugiau griežtesnių ribojimų visuomenei, verslui, baudų už karantino sąlygų nesilaikymą.
Daugiau nei pusė apklaustųjų, 52,8 proc. teigė, kad reikia efektyvesnio atsakingų institucijų darbo – daugiau organizuotumu, aiškumo, skaidrumo, testavimo ir kontrolės.
13 procentų pasisakė už Švedijoje taikytą strategiją – reikia pasitikėti visuomenės sąmoningumu, net jei daugiau susirgtų virusu, būtų daugiau mirčių.
7,7 procentai apklaustųjų pasisakė už visišką karantino stabdymą, nes tai „didžiulė blogybė, kenkianti šalies ekonomikai“.
Apie dešimtadalį apklaustųjų, 10,9 procento atsakymo į klausimą nežinojo, arba į jį neatsakė.
„Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas aiškino, kad dauguma žmonių pasisako už efektyvesnį priemonių naudojimą.
„Gal nesinorėjo žmonėms dar griežtesnių ribojimų, bet efektyvesnių. Gal manė, kad valdžia ne viską išspaudė iš vadybinės pusės“, – sakė jis.
Moterys dažniau deklaravo kraštutines pozicijas – palaikė itin griežtas arba itin „atpalaiduojančias“ priemones. Griežčiausioms priemonėms taip pat dažniau pritarė rajonų centrų ir kaimų gyventojai.
Griežtinimus gali palaikyti, bet taisyklėmis nesivadovauti
Infekcinių ligų epidemiologas P. Gradeckas teigė, jog yra sunku vertinti apklausoje dalyvavusių gyventojų pasirinkimus rekomenduojant antrosios bangos valdymą naujai Vyriausybei.
„Mūsų elgesys yra labai mobilus kintamasis. Vieną dieną jis gali būti vienoks, kitą – jau kitoks. Tik kai turi ilgesnį laiko tarpą, gali matyti gilesnį paveikslą ir spręsti, ar priemonės yra teisingos. (…) Visuomenė palaikytų vieną ar kitą sprendimą, jei jis būtų iki tol pasiteisinęs. Mūsų elgesio motyvai tada būtų adekvatūs, tam, kad kažkas atsitiko“, – sakė epidemiologas P. Gradeckas.
Ekspertas aiškino, jog kol kas yra gana aiškus tik vienas dalykas – reikia laukti vakcinos.
„Vienas vienintelis dalykas, kuris ir tai nėra itin aiškus, kad tai yra vakcinomis valdoma infekcija. Visos kitos priemonės yra ad hoc. Nes tikslas yra sumažinti kontaktų skaičių, tai yra suprantama, bet mes gyvename ne burbule, į juos žmonių mes negalime uždaryti“, – teigė jis.
P. Gradeckas Delfi teigė, jog jei nors apklausoje dalis visuomenės sutiko su griežtesniais karantino draudimais, teigė, jog jie yra būtini, tačiau tai nereiškia, kad palaikydami šią mintį tų reikalavimų laikysis.
„Žmonės gali pritarti bendrai griežtinimo politikai, bet nesilaikyti konkrečių priemonių, nes jie nemato didesnio paveikslo, nesugeba jo suvokti“, – sakė pašnekovas.
Epidemiologas taip pat svarstė, kad jei anksčiau įvestų ribojimų visuomenėje būtų laikomasi pakankamai, šiuo metu situacija Lietuvoje primintų kaimyninę Latvija, kurioje sergamumo rodikliai nėra tokie dramatiški.
Epidemiologas, buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui medicinos klausimais patarinėjęs P. Gradeckas priminė ir kitų šalių mokslininkų padarytas išvadas. Jokie įprasto gyvenimo ribojimai karantino metu nėra sidabrinė kulka, kuri automatiškai situaciją padarys geresne.
VU Psichologijos instituto docentas P. Skruibis savo ruožtu dėmesį atkreipti norėjo į tuos, kurie laikosi rekomendacijų ir nurodymų.
„Didžioji dalis žmonių pritaria šitiems apribojimams, galbūt ne visiems, bet jų esmei. (…) Viešojoje erdvėje matome labai daug pasipiktinimo, kad ir dėl tų pačių kelionių savaitės pradžioje į didžiuosius prekybos centrus. Ir tai kuria įspūdį, kad čia masiškai viskas vyksta. Bet jei žiūrime į apklausas, galime sakyti, jog tai masiškai nevyksta“, – pabrėžė jis.
Pašnekovas sutiko, kad tikrai yra tų, kurie į apribojimus žiūri laisviau. Bet priminė, kad didžioji dalis visuomenės reikalavimų laikosi.
„Kas yra apgaulinga – tai tie, tarkime, 1000 žmonių prekybos centre, tai mes juos matome, jie prieš akis kaip raudonas skuduras. Bet mes tuo metu nematome, kad gal 100 tūkst. žmonių namie sėdi, jų juk nesimato“, – savo poziciją dėstė P. Skruibis.
Ekspertas ragino šiai pozicijai nepasiduoti, nes taip gali dingti ir kitų gyventojų noras ir tikslas laikytis taisyklių. Jis priminė, kad didžioji dauguma palaiko ribojimus, kad ir galbūt skirtingus.
„Būtent į tuos žmones mes turėtume labiausiai kreipti dėmesį, nepavargti dėkoti jiems, tiksliai sakyti, kokio elgesio mes tikimės“, – Delfi sakė P. Skruibis.
Galbūt ne visi tiki?
Apklausoje buvo klausiama ir apie artimųjų, draugų, pažįstamų užsikrėtimą koronavirusu.
Daugiau kaip pusė apklaustųjų – 54 procentai, atsakė, kad jų artimoje aplinkoje buvo ar yra koronavirusu užsikrėtusių asmenų.
41,5 procentai apklaustųjų į šį klausimą atsakė neigiamai.
4,5 procentų į klausimą neatsakė, arba nežinojo.
„Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas teigė, kad šie rezultatai nurodo, jog virusas nėra svetimas.
„Tai rodo, kad koronavirusas nėra toks svetimas ir tolimas mums visiems. Daugiau nei pusė teigia turintys žmonių ir pažįstamų, kurie buvo užsikrėtę šia liga. Bet vėlgi, tikėtina, kad patirtis ir nuostata į pačią ligą formavosi pagal tai, kaip artimiesiems sekėsi kapstytis“, – Delfi kalbėjo I. Zokas.
Turintys Covid–19 sergančių ar persirgusių pažįstamų dažniau įvardijo moterys, jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai.
Kiek kitokią išvadą iš šių duomenų padarė epidemiologas P. Gradeckas. Jis teigė, kad duomenys nebūtinai sako, kas dažniau su koronavirusu susiduria šios grupės asmenys.
„Tarp susidūrusių su koronavirusu yra daugiau jaunų, aukštesnio išsilavinimo, geresnes pajamas. Bet tai nebūtinai reiškia, kad jie dažniau serga ar turi rizikingesnį elgesį. Nors tame taip pat yra dalis tiesos. (…) Tai tik reiškia, kad šitoje grupėje yra daugiau žmonių, kurie adekvačiai vertina virusą, jį pripažįsta“, – liūdną realybę aiškino epidemiologas P. Gradeckas.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.