Tai parodė Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Dažniausiai kaip prioritetinio bendradarbiavimo šalys buvo nurodomos Latvija (65 proc.), Lenkija (62 proc.), Estija (58 proc.) ir Vokietija (55 proc.). Dauguma žmonių kaip nedraugišką Lietuvai šalį įvertino Rusiją - 68 proc. Beveik visus dvišalius santykius respondentai apibūdino kaip greičiau teigiamus, negu neigiamus. Išimtis Rusija - dvišalius santykius su ja neigiamai apibūdino 82 proc. respondentų, o teigiamai tik 7 proc. Geriausiai santykiai buvo įvertinti su Latvija, Estija, Ukraina, Vokietija ir JAV.
Pastebėtina, kad per praėjusius metus manančiųjų, kad Lietuvai reiktų aktyviai bendradarbiauti su Rusija sumažėjo nuo 32 iki 29 proc., o Baltarusijos atžvilgiu tokių vertinimų procentas krito nuo 35 iki 30 proc. Du trečdaliai (62 proc.) apklausos dalyvių išsakė nuomonę, jog Baltarusijoje statoma Astravo AE kelia grėsmę Vilniui ir Lietuvai.
Nepaisant truputį sumažėjusio domėjimosi užsienio politika, 46 proc. Lietuvos gyventojų pritaria valdžios institucijų vykdomai Lietuvos užsienio politikai, tuo tarpu nepritariančių yra tik 18 proc. Daugiau pritariančių yra tarp jaunimo (59 proc.), tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą (57 proc.), aukštesnių pajamų grupėje (64 proc.), vilniečių (66 proc.).
URM ir Lietuvos diplomatinių atstovybių teikiamų paslaugų kokybę gerai arba labai gerai kaip ir praėjusiais metais įvertino 57 proc. jomis besinaudojusių gyventojų.
Apklausos duomenimis, geriausiai vertinamas URM ir diplomatinių atstovybių darbas atstovaujant Lietuvos saugumo interesams, tam išnaudojant dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo priemones ir narystės NATO teikiamas galimybes (38 proc.). Ši veikla buvo pirmoje vietoje ir 2017 m. Į klausimą, kokios URM veiklos domina, dažniausiai buvo atsakoma, kad domina santykiai su kaimyninėmis šalimis - 59 proc. Antra pagal populiarumą tema - Lietuvos užsienio politika apskritai - 54 proc., trečioje vietoje NATO ir saugumo klausimai - 47 proc.
Beveik trys iš keturių Lietuvos gyventojų (70 proc.) mano, kad užsienyje gyvenantys lietuviai prisideda prie geresnio Lietuvos žinomumo ir patrauklumo užsienyje, padeda į Lietuvą pritraukti investicijų, įgyvendina įvairius projektus Lietuvos klestėjimui, skiria lėšų labdaros ir paramos iniciatyvoms, remia Lietuvoje likusius giminaičius ir artimuosius, kuria ar palaiko lietuvybės židinius užsienyje.
Didžioji dauguma - 87 proc. - gyventojų sužino apie Lietuvos užsienio politiką iš televizijos. Antroje vietoje - internetinė žiniasklaida, ją paminėjo 53 proc. gyventojų. Tačiau jaunimui internetinė žiniasklaida yra pirmoje vietoje - 79 proc. Lyginant su 2017 m. šio šaltinio svarba žymiai padidėjo.
Nuosekliai didėja ir užsienio politikos naujienas ministerijos socialiniuose tinkluose sekančių žmonių skaičius.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa ministerijos užsakymu atlikta 2018 metų gruodžio mėnesį.