Apklausa: Lietuvos gyventojai nenorėtų monarchijos

Dauguma Lietuvos gyventojų dabar nepritartų valstybinės sąrangos pakeitimui iš parlamentinės respublikos į parlamentinę monarchiją, kurios sostą užimtų Gediminaičių dinastijos palikuonis. Tai rodo visuomenės nuomonės tyrimas, kurį naujienų agentūros BNS užsakymu atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT.

Parlamentinės monarchijos įvedimui pritaria 8,3 proc. apklaustųjų, beveik trečdalis (31,6 proc.) yra neapsisprendę. 33,7 proc. respondentų šiai idėjai nepritaria, o 26,4 proc. - visiškai nepritaria.

Tyrimo duomenimis, parlamentinės monarchijos įvedimui nepritaria 62,4 proc. vyrų ir 58,1 proc. moterų.

Tarp nepritariančiųjų respondentų daugiausiai turi aukštąjį išsilavinimą (72,6 proc.), gyvena šalies didmiesčiuose (69,6 proc.).

Tarp pritariančiųjų respondentų didžiausią dalį sudaro bendrąjį vidurinį išsilavinimą turintys žmonės (10,7 proc.), gyvenantys vidutinio dydžio miestuose.

Tyrimo metu spalio 11 - 17 dienomis RAIT tiesioginio interviu būdu apklausė 1104 asmenis visoje Lietuvoje. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Lietuva turėjo vienintelį karalių - 1253 metais karūnuotą didįjį kunigaikštį Mindaugą. Tačiau istorikai akcentuoja, kad Lietuvos didvalstybės klestėjimo metu, XIV-XV amžiuose, net ir neturėdami oficialiai popiežiaus palaimintos karūnos, Lietuvos valdovai Europoje buvo laikomi visaverčiais monarchais, raštuose į juos buvo kreipiamasi kaip į karalius.

Gediminaičių dinastija - ilgiausiai Lietuvos viduramžių valstybę valdžiusi didžiųjų kunigaikščių dinastija. Gediminaičiai valdė nuo apytiksliai 1315 metų iki 1572 m., kai nepalikęs palikuonių, mirė paskutinis šios dinastijos valdovas Žygimantas Augustas. Vienoje iš Gediminaičių dinastijos šakų - Jogailaičių - buvo Lenkijos, Čekijos bei Vengrijos monarchų.

Istorikai nustatė, kad vienas aiškiausių Gediminaičių dinastijos palikuonių yra mūsų dienomis Brazilijoje gyvenantis aristokratų Sanguškų giminės atstovas Paulius Sanguška (Sanguszka). Jis kelissyk lankėsi Lietuvoje, dalyvauja Lietuvos ir Ukrainos istorikų akademiniuose bendradarbiavimo projektuose.

Parlamentinės monarchijos prasmė šiuolaikinėje visuomenėje pastaruoju metu tapo visuomenės diskusijų ir žiniasklaidos publikacijų tema. Neformaliose diskusijose intelektualai lygina Lietuvose politinę sistemą su kai kuriose NATO ir Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Švedijoje tebeegzistuojančiomis monarchijomis.

Spalio viduryje Lietuvoje lankėsi Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, kuri, kaip sako istorikai, irgi turi Gediminaičių kraujo, bei jos vyras, Edinburgo hercogas Philipas. Šis pirmasis britų monarchų vizitas Lietuvoje sukėlė didelį visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą.