Apklausa atskleidė, kad iki 5 proc. brangesnių šildymo sąskaitų šį sezoną tikisi 18 proc. respondentų, 5–10 proc. didesnių – 21 proc. respondentų, brangesnių daugiau nei 10 proc. – 21 proc. apklaustųjų. 3 proc. tikisi mažesnių išlaidų, o 22 proc. prognozuoja, kad sąskaitos nepakis.
Vilniuje gyvenančių respondentų prognozės taip pat atitinka šalies tendenciją. Iki 5 proc. brangesnių sąskaitų ir 5–10 proc. didesnių išlaidų tikisi po 22 proc. respondentų, 10 proc. apklaustųjų mano, jog šildymas brangs daugiau nei 10 proc., 4 proc. tikisi mažesnių kainų, o 18 proc. laikosi nuomonės, kad kainos nesikeis.
Vis dėlto, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, lietuviams būsto išlaidos kelia mažiausią finansinę naštą: 17 proc. lietuvių, 29 proc. latvių ir 30 proc. estų nurodė, kad būstui atitenka 31–50 proc. mėnesio šeimos biudžeto, o daugiau nei 50 proc. mėnesio pajamų būsto išlaidoms sumokantys teigia 6 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 16 proc. estų.
Mažiau nei 20 proc. mėnesio pajamų būsto reikmėms sumokantys nurodė 30 proc. lietuvių ir po 15 proc. latvių ir estų, o 20–30 proc. – 35 proc. lietuvių ir po 32 proc. kaimynų.
Apklausos duomenimis, kiek sunkiau neviršyti trečdalio taisyklės 18–29 m. amžiaus grupės respondentams: 31–50 proc. savo mėnesio pajamų būsto išlaidoms skiriantys nurodė 21 proc.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų rugsėjį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.