Pastarąją statistiką penktadienį vykusiame Seimo darbo grupės, skirtos pasirengti referendumui, posėdyje pristatė sociologas Ignas Zokas.
Vasario mėnesį atliktame tyrime gyventojai buvo klausiami, ar ketina dalyvauti balsavime dėl daugybinės pilietybės. Maždaug trečdalis (30 proc.) respondentų nurodė tikrai dalyvausiantys, 26 proc. teigė greičiausiai dalyvausiantys. Tuo metu 13 proc. laikėsi priešingos nuomonės ir nurodė veikiausiai neateisią prie balsadėžių, o 8 proc. apklaustųjų tvirtino išvis nedalyvausiantys referendume.
Visgi, 23 proc. apklaustųjų atsakė galbūt dalyvausiantys. Pastarieji respondentai, pasak I. Zoko, tai yra esminė tikslinė žmonių grupė, su kuria parlamentarams ir reikėtų dirbti bei siekti tinkamai informuoti apie referendumo tikslus.
„Tai yra ta pagrindinė masė, pagrindinis segmentas, su kuo svarbu dirbant, pateikiant papildomą informaciją, aktualizuojant pačią problemą. Galima sakyti, kad tokių palankiai nusiteikusių (...) dalyvauti galimai maksimaliai yra apie 80 proc. ir 20 proc. atmetančių šį dalyką“, – darbo grupės posėdžio metu teigė sociologas.
Apklausoje siekta išsiaiškinti ir tai, ar gyventojams pakanka informacijos ir viešumo apie planuojamą referendumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė – 45 proc. – apie daugybinės pilietybės įteisinimo iniciatyvą sužinojo pirmą kartą. 29 proc. teigė kažką girdėję apie referendumą. Penktadalis (20 proc.) nurodė, kad informacijos galėtų būti daugiau ir tik 6 proc. tvirtino, kad žinių ir medžiagos apie būsimą balsavimą yra pakankamai.
Daugybinė pilietybė svarbesnė gyventojams, užsienyje turintiems artimų ryšių
Tyrimo duomenimis, 71 proc. apklaustųjų turi artimųjų, gyvenančių užsienio šalyse, o 29 proc. tokių ryšių neturi.
„Mums svarbu, kad tai yra žmonės, su kuriais (apklaustieji – ELTA) palaiko tam tikrą buitinį ir, svarbiausia, emocinį ryšį, kurie jiems yra svarbūs. Tai nebūtinai turi būti giminaičiai, kartais tai gali būti artimi draugai ir pan.“, – aiškino I. Zokas.
Pastarasis rodiklis, pasak sociologo, atsispindėjo ir kitų klausimų rezultatuose. Pavyzdžiui, turintys artimųjų užsienyje aktyviau dalyvavo 2019 m. referendume dėl dvigubos pilietybės (60 proc. balsavo, 40 proc. nebalsavo). Tuo metu priešingi duomenys fiksuojami tų respondentų, kurių artimieji negyvena užsienyje, gretose (40 proc. balsavo, 60 proc. nebalsavo).
„Matome tam tikrą simetrijos šposą, jeigu galima taip sakyti. Turintys artimųjų užsienyje ir neturintys – iš esmės, jų aktyvumas (...) pasiskirsto taip, kad turintys artimųjų užsienyje labiau įsitraukė į ankstesnį referendumą“, – konstatavo „Spinter tyrimai“ vadovas.
Panaši tendencija atsispindėjo ir bendrame iniciatyvos dėl pilietybės įstatymo pokyčių palaikyme. Turintys artimų žmonių užsienyje gerokai aktyviau rėmė pilietybės išsaugojimą (65 proc. pritarė siūlymui, 24 proc. – ne). Visgi, likusiųjų apklausos dalyvių parama buvo menkesnė (51 proc. pritarė siūlymui, 30 proc. – ne).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, Vyriausybės Kanceliarijos užsakymu, šių metų vasario 18-27 d. atliko reprezentatyvią apklausą. Tyrimo metu buvo apklausta 1012 18-75 metų amžiaus respondentų iš visos Lietuvos. Tyrime naudotas kombinuotas apklausos metodas.
Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
ELTA primena, kad 2024 m. gegužės 12 d. siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo.
Šiuo metu Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.
Referendume, kad jis būtų laikomas įvykusiu, turi dalyvauti daugiau kaip pusė Lietuvos rinkėjų. Visgi, norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, už tokius pokyčius turėtų balsuoti 50 proc. visų Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.