Klaipėdos universiteto (KU) lektorės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, minėtas skandalas paveiks nebent Vilniaus rinkimų rezultatus, o kuo toliau nuo sostinės, tuo esą ir poveikis bus mažesnis.
Sostinės taryba po rinkimų, jos spėjimu, greičiausiai bus itin marga, partijoms teks sudarinėti daugumos koaliciją.
Šansų susirungti su Zuoku turi trys kandidatai
„Norstat LT“ reprezentatyviai atrinkus 18–74 metų Vilniaus miesto gyventojus (administracinėse ribose) internetu, naudojant kvotas, apklausė vasario 6–vasario 12 dienomis. Šioje Laisvės partijos užsakytoje apklausoje dalyvavo 200 gyventojų, jos paklaida – apie 6,9 proc.
Matyti, kad apklausos rezultatai buvo apvalinti.
Apklausos dalyviai buvo paklausti, už kurį kandidatą balsuotų, jei Vilniaus mero rinkimai vyktų šį sekmadienį.
23,5 proc. respondentų nurodė, kad balsuotų už buvusį merą, partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatą Artūrą Zuoką, 14 proc. respondentų, – kad už Seimo narį, Laisvės partijos kandidatą Tomą Vytautą Raskevičių, 13,5 proc. respondentų, – kad už kitą Seimo narį, iš konservatorių partijos pašalintą, nepriklausomai išsikėlusį Mykolą Majauską, 12,5 proc., – kad už dabartinį Vilniaus vicemerą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą Valdą Benkunską.
Kiti kandidatai rinkimuose, apklausos duomenimis, rinko žymiai mažesnę gyventojų paramą.
Apklausos dalyviai taip pat buvo paklausti, už kurį sąrašą balsuotų, jei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimai vyktų šį sekmadienį.
22,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad rinktųsi TS-LKD sąrašą, 14 proc., – kad Laisvės partijos, 13,5 proc., – kad partijos „Laisvė ir teisingumas“, 6,5 proc., – kad Lietuvos socialdemokratų partijos, 5,5 proc., – kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 4 proc., – kad Liberalų sąjūdžio, 4 proc., – kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS).
Daugiausiai mandatų turėtų gauti TS-LKD
Norint gauti mandatų savivaldybės taryboje, reikia turėti ne mažesnį kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų palaikymą. Taigi, neatsižvelgus į paklaidą, minėtos partijos, apklausos duomenimis, turėtų įveikti kartelę ir gauti vietų Vilniaus miesto taryboje.
Verta paminėti, kad 12 proc. apklaustųjų teigė, jog nebalsuotų už nė vieną iš sąrašų, o 5 proc., – kad išvis nebalsuotų.
Lyginant vasario ir sausio mėnesių duomenis, matyti, kad tiek palaikymas TS-LKD sąrašui, tiek šios partijos kandidatui į merus V. Benkunskui smuko. Nepaisant to, TS-LKD galimybės turėti didžiausią skaičių mandatų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje geriausios.
Laisvės partijos rinkėjų dalis, lyginant vasario ir sausio mėnesių duomenis, šiek tiek augo.
Lyginant lapkričio ir vasario mėnesių duomenis, pastebėtina, kad mažėjo parama Liberalų sąjūdžiui ir partijos kandidatei į merus Eglei Radvilei.
Apklausos duomenimis, didžiausią atotrūkį nuo kitų kandidatų į merus išlaiko A. Zuokas, kiti trys kandidatai – T. V. Raskevičius, M. Majauskas ir V. Benkunskas – turi panašią rinkėjų paramą, taigi, darytina išvada, kad šie trys kandidatai turi lygius šansus patekti į antrąją mero rinkimų turą ir pasivaržyti su A. Zuoku.
Apklausos rezultatus, Laisvės partijos pageidavimu, apžvelgė agentūra „Mediabrands Digital Media“. Jos duomenimis, didžiausia T. V. Raskevičiaus potencialių rinkėjų dalis bendrai yra tarp 18–34 metų vilniečių, o A. Zuoko rinkėjų dalis auga kartu su amžiumi.
Ne visi Laisvės partijos rinkėjai balsuotų už Raskevičių ir atvirkščiai
Didžiausia Laisvės partijos potencialių rinkėjų dalis yra tarp 18–34 metų vilniečių, vienišų asmenų, o už partiją „Laisvė ir teisingumas“ labiau linkę balsuoti jauniausi 18–24 metų amžiaus žmonės bei vyriausi rinkėjai nuo 45 metų.
Bendrai, pasak agentūros, už T. V. Raskevičių ir/arba Laisvės partiją balsuotų 19 proc. 18–74 metų amžiaus vilniečių.
Delfi kalbintas MRU docentas V. Dumbliauskas pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad Laisvės partija užsakė apklausą, kurios rezultatų paklaida gana didelė – 6,9 proc. ir kurią atliekant apklausti tik 200 vilniečių, o tai esą įtartina.
„Aš visą laiką linkęs atsargiai vertinti [apklausos rezultatus], jeigu užsako partija <...>. Jiems reikia žinoti, bet suprantu, kai apklausa būna vidiniam naudojimui – ji su reikalu. O kada ji viešinama, čia yra rinkiminės kampanijos dalis, – vertino V. Dumbliauskas. – Rinkimai yra tikra apklausa.
Tiesa, neseniai skaičiau, kažkur Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kad priešrinkiminės apklausos formuoja nuomonę. Kai žmogui rodo apklausą, tie dalykai vis tiek pasąmonėje lieka.“
Galbūt, pasak jo, Laisvės partija jaučia grėsmę rinkimuose Vilniuje.
„Pasirodymas, galų gale, lems ir Seimo rinkimus, savivaldos rinkimai nėra atitrūkę nuo Seimo rinkimų. Paskui yra administracinis resursas, jeigu partija kokiame mieste, rajono savivaldybėje turi daugumą ir merą – meras gali važinėti, agituoti už savo partietį, vienmandatininką į Seimą. O tie dalykai vis tiek veikia rinkėjus“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Dumbliauskas: Laisvės partija siekia formuoti nuomonę
Taigi, pasak jo, Laisvės partija, viešindama apklausos rezultatus, o tuo labiau tokios, iš kurios galima spręsti, kad T. V. Raskevičius turi šansų patekti į antrą rinkimų turą, siekia formuoti viešąją nuomonę. Bet tai esą – normalu, rinkiminės kovos dalis.
„Jeigu apklausa atitinka situaciją, intriga, kas išeis į antrąjį turą, stiprėja. Kiek buvo tyrimų, [antrame ture su A. Zuoku] buvo M. Majauskas arba V. Benkunskas, o T. V. Raskevičius – dažniausiai ketvirtas, kiek aš atsimenu. Tad kyla įtarimas, bet tegul būna. T. V. Raskevičius tikrai ryškus politikas, tegul jis bando <...>. Jaunimas gal balsuos už T. V. Raskevičių, kadangi Laisvės partijos elektoratas palyginus yra jaunas“, – komentavo V. Dumbliauskas.
Savo ruožtu kiti kandidatai, renkantys mažesnę paramą, pasak jo, „neturi šansų“ patekti į antrąją sostinės mero rinkimų turą.
Politologas sutiko, kad būtų svarbu pamodeliuoti situacijas bei galimas kandidatų poras ir pasižiūrėti, už ką gyventojai balsuotųjų antrajame ture, o tokios apklausos rezultatų neturime.
„Jaučiu, kad tai padaryta sąmoningai. Tada T. V. Raskevičiaus turėtų nelikti, jis būtų tik viename variante, kiti variantai būtų su M. Majausku, su V. Benkunsku <...>, o nei M. Majauskui, nei V. Benkunskui nedaroma reklamos.
Jaučiu, kad taip sąmoningai padaryta, nes tai būtų dėmesio nukreipimas nuo T. V. Raskevičiaus, o dėmesio davimas M. Majauskui ir V. Benkunskui“, – samprotavo politologas.
Kalbėdamas apie vilniečių paramą partijoms savivaldybės tarybos rinkimuose ir didelį palaikymą konservatoriams, V. Dumbliauskas kalbėjo, kad jie stipriai „paėmę“ sostinę:
„Yra toks nusistovėjimas, kad konservatoriai Vilnių paėmę stipriai. Jie prarado Kauną, bet Vilnių paėmę stipriai ir tyrimas tai savotiškai atspindi, ši partija ryškiai pirmauja.“
Teigia, kad konservatorių rinkėjas itin ištikimas
Kita vertus, tiek parama V. Benkunskui, tiek TS-LKD, lyginant sausio ir vasario mėnesius, apklausos duomenimis, smuko, o tai, politologo nuomone, greičiausiai nulėmė skandalas dėl galimos informacijos nutekinimo ir dėl įtarimų buvusiam Seimo konservatoriui Kristijonui Bartoševičiui.
Bet iš esmės, jo įsitikinimu, skandalas esminės įtakos savivaldos rinkimų rezultatams neturės, nes konservatorių rinkėjas – ištikimas.
„Ne visi čia apklausti iš tų 200 yra TS-LKD rinkėjai. Manau, TS-LKD elektoratas ištikimas. Plius K. Bartoševičius yra nepartinis, antra, atsitiktinai pakliuvęs, aišku, partija kalta, bet tai darė ir daro visos partijos – kviečia žinomus veidus.
Aš pažįstu asmeniškai TS-LKD rinkėjų ir jie tikrai balsuos už TS-LKD“, – tvirtino V. Dumbliauskas.
Kalbėdamas apie paramą Laisvės partijos sąrašui, politologas reiškė abejones, ar ji tikrai tokia nemaža, ką rodo apklausa.
„Turint galvoje Laisvės partijos reitingus šalies mastu – 2 proc., tai nesinori tikėti, kad ji Vilniaus miesto taryboje bus antra. Man įtarimas, kad Laisvės partijos laikai jau baigėsi“, – teigė V. Dumbliauskas.
Bendrai, pasak jo, Vilniaus miesto taryba greičiausiai bus marga, o tuo labiau, jei į ją paklius kažkiek žmonių iš sąrašų, kurie renka apie 4 proc. – iš Liberalų sąjūdžio, LLRA-KŠS, Darbo partijos ir Nacionalinio susivienijimo.
„Iš tų keturių partijų, kurios vasario mėnesį turi apie 4 proc., nemanau, kad visos [kartelę] peržengs, bet dvi ar trys peržengs, ir tada margumo jau sočiai“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Galbūt yra homofobų?
Ne visi Laisvės partijos rinkėjai mero rinkimuose žada remti T. V. Raskevičių ir atvirkščiai – ne visi T. V. Raskevičiaus rinkėjai nori balsuoti už Laisvės partiją.
Kaip tai paaiškinti?
„Čia suveikia asmenybės faktorius. Partija yra kaip kolektyvinė jėga, kuri gali būti priimtina, bet gali būti nepriimtinas jos kandidatas <...>. Galbūt yra homofobų: T. V. Raskevičius viešai pasisakė, kad yra homoseksualus žmogus, o visuomenė šiuo požiūriu dar senoviška, pripažinkime.
Bet galbūt patinka R. Šimašius (Laisvės partijos sąrašo lyderis – Delfi), gatvių siaurinimas – žinau tokių žmonių, – dėstė V. Dumbliauskas. – Yra I. Šimonytės atvejis: už ją balsavo daug žmonių, kurie nemėgsta TS-LKD. Taigi, tokie dalykai visiškai įmanomi. Kai žmonėms reikia įvertinti partijas, jie galvoja apie partijos vaidmenį ir jos reikalingumą taryboje, o paskui reikia vertinti asmenybę ir įsijungia visai kiti kriterijai, visai kitas vertinimas.“
Delfi kalbinta KU lektorė G. Burbulytė-Tsiskarishvili, kaip ir V. Dumbliauskas, sutiko, kad matant apklausos dalyvių skaičių ir paklaidos ribas, į jos rezultatus derėtų žiūrėti su atsargumu.
„Statistinius parametrus ir tai, ką matome, be abejo, reikia vertinti labai atsargiai, bet tam tikros tendencijos vis tiek sutampa su tuo, ką matome ir bandymuose vykdyti kitas apklausas, ir šiaip, kokios kalbos sklando apie rinkimus“, – pažymėjo politologė.
O tendencijos esą tokios: nieko neturėtų stebinti tai, kad tarp vilniečių itin populiarus A. Zuokas ir tai, kad vienas iš trijų kandidatų – T. V. Raskevičiaus, M. Majausko ir V. Benkunsko – turi šansų patekti į antrąjį mero rinkimų turą.
„Iš kitų kandidatų A. Zuokas išsiskiria, nes tai žmogus, kuris turi didžiulį įdirbį, didžiulę patirtį ir jis yra žinomas, jam, lyginant su kitais kandidatais, mažiausiai bereikia apie save kažką papildomai reklamuoti, nes jis jau ateina su vardu“, – dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Burbulytė-Tsiskarishvili: kandidatai populiarinosi prieš rinkimus
Kiti trys kandidatai, pasak jos, daug nuveikė pastaruoju metu prieš rinkimus, kad jų vardas taptų populiarus.
„T. V. Raskevičius tikrai turi didžiulį įdirbį, jis buvo matomas Seimo kadencijos laikotarpiu iki dabar <...>. Žmogus tiesiog atsineša visą sukauptą reklaminį bagažą.
Toliau – M. Majauskas, irgi nemanau, kad čia kažkuo reikėtų stebėtis. Labai parodė principus, jų laikėsi, buvo išmestas iš politinės jėgos. Išmetimo procesas iš tos konkrečios politinės jėgos, turiu omeny konservatorių, labai dažnu atveju visuomenėje prideda nemažai pliusų rinkėjų tarpe tam kandidatui, kuris būna išmetamas ar pašalinamas. Ir yra paskutinio pusmečio didžiulis reklaminis įdirbis, kuris matomas ir ryškus <...>.
Ir V. Benkunskas. Pirmas dalykas – buvo valdžioje, išties buvo matomas ir, tikriausiai, žvelgiant iš šalies į Vilniaus miesto savivaldybę, labiausiai sublizgėjo su pasirinktu įdomiu šūkiu apie cirkus.
Konservatoriai yra politinė jėga, kuri turi ištikimą rinkėją, tai pamatėme per daugybę metų, tą stebime, ir visiškai nesvarbu, ar mes kalbėsime apie Vilnių, ar apie Klaipėdą, ar kitą savivaldybę, tam tikra dalis ištikimų rinkėjų yra, ir tą jo populiarumą siečiau ne tiek daugiau su jo asmeniu, skirtingai nuo A. Zuoko, kiek, kad jis atstovauja TS-LKD.
Ką ši politinė jėga bekeltų į kandidatus, yra dalis rinkėjų, kurie visada balsuos už“, – vardijo KU lektorė.
Vertindama apklausos rezultatus, G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipė dėmesį, kad tiek TS-LKD, tiek V. Benkunsko populiarumas, lyginant vasario ir sausio mėnesio duomenis, smuko. Tai politologė susiejo su K. Bartoševičiaus skandalu.
Spėja, kad Zuoko partija pasirodys prasčiau nei jis
Visgi, jos įsitikinimu, skandalas gali paveikti nebent sostinės savivaldos rinkimų rezultatus.
„Kiek aš stebiu nuotaikas didžiuosiuose miestuose, sakykime, Vilniuje ir Klaipėdoje, man atrodo, kad labiausiai [skandalas] gali paveikti būtent Vilniaus miesto rinkimus. Kuo toliau nuo Vilniaus, tuo, mano spėjimu, skandalo poveikis bus žymiai mažesnis. Kodėl? Nes <...> ir dabar yra savivaldybių, kur partinė priklausomybė nueina į antrą, trečią, ketvirtą planą, kairė ir dešinė labai laimingai sudaro koalicijas, dirba“, – svarstė politologė.
Didelė tikimybė, kad Vilniaus miesto taryba po rinkimų bus marga, teigė ji.
O Laisvės partiją, kitaip nei kalbėjo V. Dumbliauskas, G. Burbulytės-Tsiskarishvili įsitikinimu, savivaldos rinkimuose sostinėje lydės sėkmė.
„TS-LKD turės ištikimų rinkėjų – tikrai ne tokį didelį procentą, koks yra apklausoje, bet turės. Laisvės partija, atsižvelgiant dar į tai, kad sąrašo lyderis yra R. Šimašius, tikrai turės savo rinkėją – net nereikia daryti didelių apklausų, Vilniaus mieste ji tikrai turi rinkėją. Bet truputėlį abejočiau dėl „Laisvės ir teisingumo“ partijos“, – pridūrė pašnekovė.
Jos nuomone, ši partija rinkimuose pasirodys prasčiau nei jos į merus keliamas A. Zuokas:
„Aš manau, rinkimuose mes pamatysime, kad bus atotrūkis tarp to, kiek fizinių rinkėjų balsų surinks A. Zuokas, ir to, kiek jo atstovaujama partija surinks. Yra tikimybė, kad partija visgi surinks mažiau.“
„Socialdemokratai irgi turi rinkėją, nepaisant to, kad kandidatė [į merus] nėra ta, kuri patektų į lyderių sąrašą ir turėtų potencialą išeiti į antrą turą <...>. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus mieste daugiau-mažiau dabar turėjome dešinę valdžią ir yra dalis rinkėjų, kurie būna neapsisprendę, jie gali pasukti į kairę <...>. LLRA-KŠS visai irgi gali gauti vieną ar kitą mandatą tikrai“, – toliau dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ūkininko tipažas: kas jį išpildo geriau
Apibendrindama, ji svarstė, kad Vilniuje partijoms teks sudaryti daugumos koaliciją:
„Manau, nebus ryškios daugumos, kuri viena pati galėtų formuoti valdančiąją daugumą taryboje – gresia koalicijų sudarymas ir tikrai taryba turėtų būti marga.“
Kodėl ne visi Laisvės partijos rinkėjai nori balsuoti už T. V. Raskevičių ir atvirkščiai – kodėl T. V. Raskevičiaus rinkėjai nebalsuotų už Laisvės partiją?
G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, Laisvės partijos populiarumas yra susijęs su R. Šimašiaus veikimu, tačiau ne visi Laisvės partijos rinkėjai T. V. Raskevičių įsivaizduoja kaip merą.
„Gali manyti, kad jis nepakankamas būti miesto vadovu. Kad Seimo narys – puiku, tegul darbuojasi, bet ar tikrai išpildo lūkestį miesto vadovo? Juo labiau, kai dabar daugelio žmonių sąmonėje įsitvirtina mintis, kad naujoje mero pozicijoje turi būti ūkinius reikalus išmanantis žmogus <...>. O jeigu žiūrim į Vilniaus miesto kandidatus, kaip bebūtų, kam nepatiktų ar būtų pikta, kol kas šią akimirką geriausiai šį tipažą išpildo A. Zuokas“, – komentavo politologė.
Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai visoje Lietuvoje vyks kovo 5 dieną.