Anksčiau Rytų Europos studijų centro vadovo pareigas užėmęs Seimo narys Laurynas Kasčiūnas neslepia: atliekant tyrimą dėl Rusijos propagandos Lietuvoje paaiškėjo, kad kai kuriuose regionuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų galimybių patekti į antrą Lietuvos prezidento rinkimų turą – jis toks populiarus ir mėgiamas.
„Buvo klausimų daug užduota, kaip vertinate prezidentą Vladimirą Putiną, prezidentę Dalią Grybauskaitę, daug asmenybių, na, žinokite, atsakymai tokie, kad kai kuriuose Lietuvos rajonuose V. Putinas turi galimybių patekti į antrą Lietuvos prezidento rinkimų turą. Tai tragiškas kiek juokas, bet tokia yra situacija ir tai reikia matyti“, – kalbėjo jis.
Pasak L. Kasčiūno, jei mes save daugiau nei 20 metų raminame, kad padėtis Lietuvoje nėra tokia prasta kaip, tarkime, Latvijoje, Estijoje, tai, iš tiesų, ne viskas taip paprasta.
„Būtent tautinėse bendrijose buvimas ant žemesnio socialinio laiptelio turi svarbią sąveiką su prokremline, geopolitine orientacija. Ištraukti žmones iš skurdo, stiprinti prietryčių Lietuvos regioną – turėtų būti pagrindinis mūsų prioritetas“, – aiškino politikas.
Propaganda veikia per televiziją
Dabartinis Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala dėmesį atkreipė į tai, kad bendru šalies mastu nuostatų formavimuisi įtakos beveik neturi žmogaus amžius, gyvenamoji vieta ir aplinka. Jo kartu su kolegomis atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad propaganda mūsų šalies piliečius labiausiai veikia per televiziją.
„Gerokai svarbiau nei asmens profilis yra tai, kaip jis vertina Lietuvos sąveiką su sovietmečiu“, – kalbėjo jis.
Pavyzdžiui, krizės metu, pasakojo L. Kojala, daugiau nei 40 proc. mūsų piliečių pripažino jaučiantys nostalgiją sovietmečiui. Šiuo metu šis skaičius kiek viršija 20 proc.
„Sprendimai yra du – arba televizijos kanalų suspendavimas, arba naujų kanalų, skirtų būtent tautinėms mažumoms, kūrimas. Tiesa, Rusijos kanalų žiūrėjimas nebūtinai sąlygoja prorusišką mąstyseną. Be to, specifinių kanalų kūrimas, kaip matome iš Estijos pavyzdžio, brangus ir daug laiko užimantis procesas“, – pasakojo pašnekovas.
Į Baltarusiją – 5 kartus, o nebuvo televizijos bokšte
Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Vytautas Keršanskas tikino, kad sukurtos 4 pakopos, kuriomis galima spręsti šią problemą. Tarkime, imtis priemonių kovoti su ryškiausiomis apraiškomis, nuolatinio mitų, kurie skleidžiami apie Lietuvą, paneigimo ir tuo pačiu formuoti savo naratyvą.
„Pirma, ta politika, veikimas turi būti koordinuotas. Tam būtina sudaryti diskusiją – kokia forma, informacinės politikos tarybą, kuri turėtų nustatyti uždavinius ir formuoti tikslą“, – aiškino V. Keršanskas, pridurdamas, kad šiai tarybai turėtų priklausyti ir iškilūs Lietuvos žmonės, akademikai.
Jis taip pat siūlė papildyti Visuomenės informavimo įstatymą, kuriame apibrėžiamos tokios sąvokos kaip propaganda, sumažinti pridėtinės vertės mokestį leidybai.
„Kuomet nuvažiuoji 20 kilometrų už Vilniaus į pietryčių Lietuvos nedidelę mokyklą, mokytojai sako, kad vaikai Baltarusijoje buvo 5 kartus apsipirkti, bet nėra buvę televizijos bokšte“, – pavyzdį, įrodantį problemą, įvardijo V. Keršanskas.
Pradeda nuo medijų raštingumo ugdymo
„Švietimo srityje skiriama pakankamai daug dėmesio remiant ir vystant mokyklas pietryčių Lietuvoje. Nematyčiau radikalių pokyčių kryptyje, kuri yra“, – reaguodama į išsakytą informaciją, sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Jos teigimu, atsparumas propagandai tiesiogiai ugdomas per medijų raštingumą – numatyta programa, kaip tą išplėsti. Ji taip pat siūlė burtis su kitomis ministerijomis ir šią problemą spręsti.
„Kokį naratyvą žiūrėti, renkasi kiekvienas žmogus. Be jokios abejonės, Švietimo ir mokslo ministerija tiesiogiai neformuoja nacionalinės ar komercinės televizijos laidų turinio. Šią dieną nemanau, kad ryt galime turėti stebuklą, kai kažkas pasikeis masinio informavimo priemonėse, turi būti kompleksinis sprendimas“, – kalbėjo ji.
Ugdys kritinį mąstymą
Savo ruožtu kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pripažino, kad mes galbūt pakankamai neišnaudojame vizualinės informacijos galimybių. Tarkime, esą būtų galima kurti daugiau patriotinių filmų.
„Suplanuotas ir bendradarbiavimas su švietimo ir mokslo ministerija jaunimo kritinio mąstymo ugdyme. Į pagalbą ateis ne tik kinas, bet ir literatūra, šokis ir visos kitos meno rūšys, kurios galėtų ugdyti socialiai ir pilietiškai aktyvų žmogų“, – kalbėjo ji.
L. Ruokytė-Jonsson taip pat pasakojo, kad šiuo metu stengiamasi kurti veikiantį modelį, kaip integruoti darbą informacinio ir medijų raštingumo srityje.
„Ne įstatymai mums trukdo veikti, o valios ir bendradarbiavimo nebuvimas“, – pridūrė ministrės viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas.
Jo teigimu, prie Kultūros ministerijos kitų metų trečią ketvirtį arba net šiemet galėtų atsirasti institucija, kurioje būtų kuriama produkcija šia tema arba atliekami tyrimai, kurie būtų tęstiniai, daugiašakniai ir labai gilūs.
Nusistebėjo, kad darželiuose nėra bibliotekų: bus meškos paslauga
„Akivaizdu, kad iššūkiai keisis atsižvelgiant į tai, kaip keisis mūsų gyvenimo lygis. Jei žiūrime į Europą, išcentrinės jėgos stiprėja, ta kryptis kitaip veikia, gal palaikoma Rusijos propagandos truputį, turint kitą tikslą. Tačiau bendra situacija Rytų Europoje yra panaši, todėl reikia žiūrėti į tuos sprendimus, kurie daromi kitose šalyse“, – diskusiją apibendrino Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Jo teigimu, šnekėti tuščiai apie tai, kad bus kažkas į kažką integruota, nėra tikslinga.
„Bus meškos paslauga mūsų vaikams, jei mes artimiausiu metu neturėsime sprendimo“, – užtikrino R. Karbauskis.
Komiteto pirmininkas taip pat pastebėjo, kad problemų turime daug. Pavyzdžiui, esą mūsų šalies darželiuose nėra bibliotekų, nors ikimokyklinukai mėgsta ir nori skaityti.