Iš viso mėginta apklausti 711 prokurorų, tačiau atsakymus pateikė tik 210, 501 prokuroras nepateikė jokio atsakymo, rodo Prokurorų profesinės sąjungos BNS pateikti duomenys.
„Čia kaip ir Lietuvoje per rinkimus, ateina balsuoti tik dalis. Taip ir pas prokurorus“, – BNS sakė Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys.
Anot jo, ši apklausa turi būti signalas politikams iš aktyvios prokurorų bendruomenės dalies, kuri balsavo ir mano galinti ką nors pakeisti valstybėje.
Iš 210 apklausoje dalyvavusių prokurorų 168 pareiškė manantys, kad generaliniu prokuroru gali būti asmuo dirbęs/dirbantis prokuratūros sistemoje. 21 tam nepritarė, tiek pat atsakė, kad nežino atsakymo į šį klausimą.
Iš pradžių ketinta prašyti nurodyti ir konkrečius asmenis, kurie tiktų vadovauti Generalinei prokuratūrai, bet vėliau šio sumanymo atsisakyta.
„Pamanėme, kad politikai gali panaudoti piktiems tikslams, nenorime, kad būtų manipuliuojama, todėl šios minties apie pavardes atsisakėme“, – BNS sakė J.Rėksnys.
Ar prokuratūroje turėtų būti savivaldos sistema, teigiamai atsakė 200 respondentų. Kad prokuratūros savivaldos sistemą turėtų sudaryti Prokurorų visuotinis susirinkimas, Prokurorų taryba ir Prokurorų garbės teismas, pritarė 182 apklaustieji.
Šių organų – Visuotinio susirinkimo, Prokurorų tarybos ir Prokurorų garbės teismo - prokuratūroje nėra. Analogiški savivaldos organai veikia teismų sistemoje, advokatūroje, Notarų ir Antstolių rūmuose.
Seimas spalio mėnesio pradžioje nepritarė prezidentės siūlymui generaline prokurore skirti Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkę Editą Dambrauskienę. Vasarą parlamentarai atmetė ir pirmą prezidentės pasiūlytą kandidatą į šias pareigas – Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį. Nepaskyrus vadovo, laikinai prokuratūrai toliau vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
politika@bns.lt , +370 5 205 8532 +370 5 205 8532 - Lietuvos naujienų skyrius