Pastatyta ji buvo 16 a. pradžioje Radvilų savoms reikmėms. Greta įkurtas ir basųjų karmelitų vienuolynas. Deja, ir bažnyčia, ir vienuolynas buvo stipriai apgadinti 1749 m. birželio 8 d. gaisro metu, kai Vilniuje sudegė 292 pastatai.
Tiesa, vėliau šie bažnyčia ir vienuolynas buvo atstatyti. 18 a. pab. vienuolynas buvo atiduotas diecezinei kunigų seminarijai, veikusiai iki 1945 m.
Antrojo pasaulinio karo metais šioje vietoje buvo įsikūrusi vokiečių užkrečiamų ligų ligoninė.
Galiausiai 1945 m. čia įsikūrė Knygų rūmai, o 1946 m. bažnyčioje įrengta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla. Daugybė knygų bažnyčioje saugoma iki šiol.
Bažnyčia – Klecko mūšiui atminti
Menininkas Julius Žėkas, organizuojantis pasivaikščiojimus po bohemiškąjį Vilnių, DELFI pasakojo, kad Šv. Jurgio vardas Vilniuje pradedamas minėti 16 a. pradžioje.
„Greičiausia, kad dar 19 a. Gedimino pr. turėjo vadintis Šv. Jurgio vardu“, – patikino jis.
Kaip teigia kompetetingi istorikai, prospektas kaip toks susiformuoja 19 a. ir, visų pirma, (carinės Rusijos laikais) jis pavadinamas Georgijaus (Šv. Jurgio) vardu, lenkmečiu – Adomo Mickevičiaus, Vilnių grąžinus Lietuvai (1939 m.) – Gedimino (beje, vokiečių okupacijos metais vardas nekeistas), sovietų opupacijos laikais – Stalino (iki 1956 m.), vėliau Lenino, o jau nuo 1989 m. ir vėl Gedimino.
Kaip rašoma šaltiniuose, Šv. Jurgio bažnyčią ir vienuolyną fundavo Vilniaus vaivada ir LDK didysis kancleris Mikalojus Radvilaitis LDK pergalei prieš totorius 1506 m. Klecko mūšyje atminti.
Nerestauruota jau bene 80 metų
Šv. Jurgio bažnyčią aprodęs Nacionalinės bibliotekos darbuotojas Virginijus Bartkevičius pasakojo, kad paskutinį kartą bažnyčios rekonstrukcija daryta maždaug 1935-1936 m.
„Tuometinėje spaudoje restauracijos procesas buvo labai kritikuojamas, bet viskas puikiai išsilaikė. Galima sakyti net taip: bažnyčia išsaugojo knygas, o knygos išsaugojo bažnyčią. Matyti, kad puikiai išsilaikė ir altorius“, – sakė jis.
Nacionalinės bibliotekos darbuotojas pasakojo, kad daugelis bažnyčioje buvusių paveikslų yra atiduoda į muziejus ar restauracijai. Beje, bažnyčia unikali ne tik savo architektūra ir kabėjusiais darbais, bet ir išplanavimu. Pavyzdžiui, sakykla ir klausykla yra vienoje vietoje.
„Yra išlikę ir vargonai, jie atkelti iš rusų cerkve paverstos Šv. Kazimiero bažnyčios“, – pasakojo Virginijus Bartkevičius.
Knygos buvo vežamos glėbiais, kraunamos be jokios tvarkos
Anot jo, iš karto po pokario knygos iš bibliotekų, asmeninių archyvų buvo tiesiog vežamos ir kraunamos bažnyčios viduje.
„Kai aš prieš 20 metų atėjau, visa bažnyčia buvo užvesta knygomis. Dar nežinojome, ką toje krūvoje galima rasti, niekas nebuvo surūšiuota“, – prisimena jis.
Dabar knygos sudėtos pagal katalogus bei saugomos. Daugelis knygų – 19-20 a., tačiau yra ir išleistų 17 a.
Knygoje – ir pistoletas
Virginijus pasakojo apie jam labiausiai įsiminusius egzempliorius. Pavyzdžiui, atsivertęs vieną iš knygų jis aptiko išpjautus puslapius.
„Pagal formą, panašu, puiki vieta moteriškam pistoletui“, – šyptelėjo jis.
Kita jam įsiminusi knygą – žydo berniuko piešiniai.
„Joje atsispindėjo 1939-1943 metai. Pradžioje – lenkų kareiviai su konfederatėmis, su kardais. Paskui atsiranda tarybinės armijos tankai, jūreiviai su juostomis. Tada – vokiečiai kariai, su raiščiu, bananu, užrašu „SS“ darbuotojas. Toje knygoje buvo visa trumpa istorija“, – patikino Nacionalinės bibliotekos darbuotojas.
Bus atiduoda bažnyčiai
Tiesa, šiuo metu Šv. Jurgio bažnyčioje vyksta kraustymosi darbai. Po metų – pusantrų bažnyčia turi būti perduota kurijai.
Tai, kad ši bažnyčia slepia ne vieną paslaptį, aišku pasižvalgius po istorinius šaltinius.
Pavyzdžiui, teigiama, kad ant kalno, ant kurio ji stovi, greičiausiai buvo deginami Lietuvos valdovai.
Visai netoli jos buvo rastas ir vienas didžiausių kada rastų – Jono Kazimiero šilingų lobis, slėptas krosnyje.
Pagal legendą 1547 m. bažnyčioje galėjo būti palaiminta slapta Didžiojo kunigaikščio ir Barboros Radvilaitės santuoka.