„Buvo atliktas auditas ir ten nustatyti tam tikri momentai dėl galimo piktnaudžiavimo“, – BNS penktadienį sakė aplinkos viceministrė Ligita Valalytė.
Jos teigimu, audite ministerijos vadovybei užkliuvo keletas rezervato direkcijos sudarytų sutarčių.
„Vienas yra dėl galimai neteisėtai sudarytų žemės naudojimo sutarčių, dėl galimai pažeistų interesų derinimo, kadangi manom, kad nelabai etiškai buvo sutartys sudarytos, įtraukiant ir rezervato darbuotojus“, – teigė viceministrė.
„Dar vienas epizodas buvo dėl galimai ne pagal paskirtį naudojamos įrangos“, – pridūrė ji.
Viceministrė taip pat teigė, kad vieno projekto lėšomis buvo dengiami valstybinės žemės nuomos sutarčių kaštai.
L. Valalytė patvirtino, kad prokuratūrai perduotoje medžiagoje figūruoja sutartys, sudarytos su ūkininku, kuris tuo pačiu dirba rezervate.
Sudarytos ilgalaikės sutartys
Ministerijos audito dokumente nurodomos dvi rezervato su fiziniais asmenimis sudarytos valstybinės žemės panaudos sutartys, viena jų – su ūkininku ir rezervato kraštotvarkininku Aretu Paplausku.
2015 metais aštuonerių metų laikotarpiui sudaryta sutartis dėl 15 hektarų žemės panaudos, sklypas suteiktas neatlygintinai gamtotvarkos veiklai vykdyti.
Anot audito, ši sutartis sudarė pagrindą rezervatui ir A. Paplauskui gauti išmokas pagal Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones.
Dokumente pateikiamais duomenimis, rezervatas 2018 ir 2019 metais už tai gavo atitinkamai 76,3 ir 41,6 tūkst. eurų įvairių išmokų, tuo metu A. Paplauskas – 15,3 ir 4,4 tūkst. eurų.
Su A. Paplausku, kaip teigiama audite, 2006 ir 2013 metais buvo sudarytos dar dvi sutartys – dėl žemės ūkio technikos ir padargų saugojimo bei žemės ūkio mašinų garažo nuomos. Šios sutartys galioja iki šiol.
Ūkininkui ir rezervato kraštotvarkininkui A. Paplauskui, audito duomenimis, priklauso dar keletas žemės ūkio paskirties sklypų, vienas jų yra Žuvinto rezervate.
A. Paplausko žmona – rezervato buhalterė
Audite taip pat teigiama, kad rezervate buhaltere dirba ir A. Paplausko žmona Nijolė Paplauskienė, be kita ko, rengianti ir atsargų – kuro, skirto traktoriams ir kitai technikai – nurašymo aktus.
Juos pasirašo komisija, materialiai atsakingas asmuo ir tvirtina rezervato direktorius. Komisijoje yra ir pati N. Paplauskienė, o vienas iš materialiai atsakingų asmenų – A. Paplauskas.
Žuvinto rezervato kuras, skirtas traktoriams, žoliapjovėms, krūmapjovėms ir kitai technikai kiekvieną mėnesį, anot audito, nurašomas pagal kuro įsigijimo čekius, o ne pagal faktiškai sunaudotą kuro kiekį.
Pasak audito, Žuvinto rezervato patvirtintas Gamtotvarkos darbų registravimo lapas yra neišsamus – nepakanka būtinos informacijos tinkamai kuro apskaitai, taip pat nėra užtikrinama, kad visa privaloma informacija šiame lape būtų pateikiama.
Audito dokumente konstatuojama, kad egzistuoja piktnaudžiavimo rizika, jog Žuvinto rezervatui priklausanti žemės ūkio technika, jos padargai ir kuras galėjo būti naudojami ir fizinių asmenų sklypų tvarkymui.
Audito duomenimis, A. Paplauskas ir jo sutuoktinė N. Paplauskienė, rezervate dirbanti buhaltere, privačių interesų deklaracijose nenurodė sudarytų sandorių su darbdaviu.
Tokiu būdu, anot audito, galėjo būti pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.
„Nematau jokio neteisėtumo“
Ūkininkas ir rezervato kraštotvarkininkas A. Paplauskas sako esantis ramus ir nematantis, kad sutartys būtų sudarytos neteisėtai.
„Aš čia nematau jokio neteisėtumo – niekas nei valstybės apgavo, nei rezervato“, – BNS sakė A. Paplauskas.
Jo teigimu, buvo ieškoma, kas vykdytų gamtotvarką rezervato valstybinės žemės plotuose, tačiau niekas nenorėdavo apsiimti.
„Čia niekas nieko neprisišaukdavo iš aplinkinių kaimų, tai iš pradžių visi darbuotojai tvarkėm paežeres ir viską, o paskui, kai prasidėjo deklaravimai, direktorius pasiūlė deklaruot, užpirko dar tų karvių gamtotvarkai“, – teigė ūkininkas.
„Čia niekas nenori eit iš tų aplinkinių kaimiečių – beveik visi pensininkai, kas gi ten apsiims su tom karvėm“, – pridūrė jis.
Jis tvirtino, kad už plotus, kuriuose ganė karves ir tokiu būdu vykdė gamtotvarką, gavo išmokas, tačiau tai neatsipirkdavo.
„Dar čiut ne į minusą ten ar lygiai išeini“, – kalbėjo A. Paplauskas.
Jis taip pat teigė esantis atsakingas už rezervatui priklausančią žemės ūkio techniką, tačiau jos niekada nenaudojęs asmeniniais tikslais.
„Kad aš savo traktorių turiu. Čia pelkių technika, o mano laukai, tai ariami, ganyklos – aš turiu savo technikos“, – tvirtino rezervato kraštotvarkininkas.
A. Paplauskas pridūrė, kad keletą metų rezervato gerove rūpinosi ir su savo technika, kartais ir savo kurą naudodavo.
Su kuro apskaita, anot kraštotvarkininko, rezervate problemų nėra.
„Yra kortelė, parveža kurą ir pili, kiek reikia tiems traktoriams. Yra kuro normos, yra valandos (...) Dėl šito tai nesuku galvos, gali tikrint bet kas“, – sakė A. Paplauskas.
Jis taip pat patvirtino nedeklaravęs sudarytų sandorių su savo darbdaviu – Žuvinto rezervatu.
„Niekas mūsų niekada neklausė ir niekas nesidomėjo“, – teigė ūkininkas ir kraštotvarkininkas.
A. Paplauskas taip pat pasakojo, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra jo kaimynas, su juo tenka dažnai matytis.
„Su ministru aš kas savaitgalį susitinku, bendraujam, pasišnekam kaip kaimynai, kaip sekasi“, – sakė A. Paplauskas.
Šîs auditas ir vėliau sekęs tarnybinis patikrinimas rezervate buvo priežastis, dėl kurios šią savaitę atleistas ilgametis jo direktorius Arūnas Pranaitis.
Jis įstaigai vadovo nuo 2002 metų, dabar jis ketina rezervate užsiimti kraštotvarka.