„Tyrimas pradėtas ketvirtadienį gavus pranešimą“, – BNS informavo departamento atstovė spaudai Jurgina Jasiūnienė.
Ji taip pat teigė, kad kol kas sunku įvardinti padarytą žalą, ji bus apskaičiuojama vėliau.
Suniokota aukštapelkė yra „Laukesa I“ teritorijoje, kuri priklauso Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“.
Viešvilės gamtinio rezervato direkcijos teigimu, keturračiais suniokota pelkės paklotė, išverstos ten augusios pušys.
„Kažin ar Tauragės rajonui yra tekę patirti tokį barbarizmą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos (...) Padaryta milžiniška žala gamtai“, – feisbuke pranešė direkcija.
Anot jos, paskutinį kartą pelkė keturračiais niokota neseniai, kadangi išverstų pušų spygliai dar žali.
„Draskytasi“ rimtai, kad net nuo technikos lipdukai atsilupo ir pasiliko pelkėje, likę tempimo virvės likučiai“, – rašoma pranešime.
Viešvilės gamtinio rezervato direkcija, remdamasi rastais lipdukais, numano, kas galėjo būti kaltininkai.
Ragina elgtis atsakingai
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, reaguodama į įvykį Tauragės rajone, ragina žmones elgtis atsakingai ir primena apie gamtinius procesus.
„Pelkėje vyksta visai kitokie procesai nei miške. Tik aukštapelkėse aptinkami mažyčiai vabzdžiaėdžiai augalai – saulašarės“, – rašoma pranešime.
„Pelkės ekosistema, lyginant su mišku, žymiai jautresnė pažeidimams ir būtent jos yra didelės CO2 saugyklos, kurį išlaisviname, pažeidus pelkės paviršių“, – teigiama jame.
Tarnybos teigimu, 1 metro durpių klodo sluoksnis susiformuoja per 1 tūkst. metų, sengirė formuojasi apie 300 metų.
„Abu skaičiai dideli, smarkiai lenkiantys žmogaus gyvenimo trukmę, abi ekosistemos yra labai svarbios“, – teigia tarnyba.
Ji tvirtina, kad bekelės pramogos kaip pasivažinėjimas keturračiais per akimirką suniokoja pelkės paviršių, taip pat daro žalą miškams, ardo kopas, iš teritorijos išveja saugomas gyvūnų rūšis – tetervinus, lūšis.
Pelkė priklauso įmonei
Viešvilės gamtinio rezervato direkcija teigia, kad suniokota saugoma pelkė yra žemės sklype, kuris priklauso durpių gavybos įmonei „Klasmann-Deilmann Laukėsa“.
Vis dėlto, pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo Alberto Stanislovaičio, vien tai, jog teritorija priklauso „Natura 2000“ tinklui, nereiškia, kad ji negali priklausyti durpių gavybos įmonėms.
Be to, jo teigimu, teritorijos įmonėms priklausyti galėjo nuo anksčiau negu tapo saugomomis.
„Natura 2000“ tinklo teritorijos Lietuvoje atsirado šaliai tapus Europos Sąjungos nare.
A. Stanislovaitis taip pat teigė, kad tai, jog pelkė priklauso bendrovei, nereiškia, kad ji ten vykdo veiklą.
Su bendrovės „Klasmann-Deilmann Laukėsa“ vadovu Kazimieru Kaminsku BNS susisiekti nepavyko.