Liberalūs įstatymai ar elementari betvarkė?
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, pastaruoju metu vienas po kito pasipylę aplinkosauginiai skandalai yra pastarojo dešimtmečio liberalios politikos pasekmė, kuomet 2010 m. priimtais liberalesniais įstatymais buvo apribotos aplinkosaugininkų teisės įmones tikrinti prieš tai neįspėjus.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas prieštaravo ministrui ir sakė, kad aplinkosaugininkų galios yra per daug nuvertinamos. „Aplinkosaugininkas turi turėti ir aukštąjį išsilavinimą, ir nešiotis ginklą, ir mokėti valdyti laivą, užfiksuoti nusikaltimą, suruošti ikiteisminę medžiagą, ją priduoti ir dar atstovauti teisme" – aplinkosaugininkų atsakomybes vardijo S. Gentvilas ir pridūrė, kad pirmiausia turėtų būti keliamas aplinkosaugininkų neveiklumo klausimas.
S. Gentvilas priminė bankrutavusios atliekų tvarkymo bendrovės „Metrail" bylą ir „Fortum Klaipėdos" atvejį, kuomet buvo išduoti leidimai deginti importuotas airiškas atliekas. „Tada „Fortum" atleido visus savo vadovus, bet ar po šio skandalo krito kieno nors galvos aplinkosaugoje? Ne. <.....> „Aplinkos apsaugos agentūra tikrina metalo perdirbėją (red. „Metrail"). Po jo niekšybių 2000 Lietuvos įmonių gauna 30 mln. eurų baudų. Verslą kolektyviai nubaudėme, o ar padarėme auditą aplinkosaugoje? Ne. <...> Tai aplinkosaugos pareigūnai nesitvarkė eilę metų." – diskusijoje sakė S. Gentvilas.
Aplinkos ministro teigimu reikalingi kompleksiški ir sisteminiai sprendimai, šiuo metu orientuojantis į pagrindinį tikslą – tinkamai reaguoti į pranešimus ir skundus. Vienas artimiausių siūlomų sprendimų – į pranešimus apie pažeidimus vykti kartu su policijos pareigūnais.
Esminė problema – verslo ir aplinkosaugininkų ryšiai
Klaipėdos miesto tarybos narė ir „Marių" bendruomenės pirmininkė Ligita Girskienė pasakojo, kad jau dešimtmetį įvairioms institucijoms rašo raštus, bet daug kur į juos buvo nekreipiama dėmesio, o aplinkosaugininkai privalomuosius nurodymus surašydavo tik po keleto atkaklių raginimų. Moteris stebėjosi tokiu elgesiu ir pagrindine aplinkosaugos problema įvardijo per eilę metų susiformavusius glaudžius aplinkosaugininkų ir verslo ryšius, nes aplinkosaugos pareigūnai nelinkę bausti didelių verslo kompanijų ir jų vadovų.
Jonavos meras ir Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pritarė L. Girskienei, kad dalis tikrintojų ir tikrinamųjų yra susigyvenę tarpusavyje ir prisitaikę prie sistemos. Tačiau visos aplinkosaugos sistemos negalima vadinti supuvusia, nes „Grigeo" atvejis parodė, jog jungtinės kitų regionų pajėgos sugeba tvarkytis.
Versle dirbantiems aplinkosaugininkams stinga kompetencijų
Diskusijoje dalyvavusios KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorės Žanetos Stasiškienės teigimu, per daug dėmesio skiriama siekiant aplinkosaugininkus paversti policininkais. Pasak mokslininkės, šalia baudų, reikia kelti ir verslo atsakomybės klausimą ir pirmiausia atkreipti dėmesį į žmones, kurie jau dirba verslo įmonėse, kuriose yra atsakingi už aplinkosaugą. Ž. Stasiškienės teigimu, neretas atvejis, kai ten dirba žmonės, neturintys tam reikiamų kompetencijų.
Ž. Stasiškienė pasakojo, kad magistro studijas baigę studentai sunkiai randa darbą pagal specialybę, tačiau į jos vadovaujamą KTU Aplinkos inžinerijos institutą dažnai kreipiasi verslo atstovai prašydami apmokyti jau įmonėse dirbančius jų darbuotojus, turinčius visai kitos srities išsilavinimą. „Normaliose įmonėse aplinkosaugininkas dalyvauja visame kame – vertinant technologijas, renkantis ar gaminant naują produktą, paslaugas ir t.t. Aplinkosaugininko kompetencija yra ne ataskaitų pildymas" – sako Ž. Stasiškienė.
Mokslininkė siūlo valstybei ne tik bausti blogą, bet ir skatinti gerą, atsakingą verslą, jį motyvuojant. Ž. Stasiškienės teigimu, dabar neaišku, kuria linkme turi judėti technologinės inovacijos, kokie pakeitimai turi jas lydėti, todėl ji pasigenda ilgalaikės sisteminės politikos krypties, kuri būtų aiški kiekvienam – nuo verslo ar valdžios atstovo iki kiekvieno piliečio.
„Grigeo" teršalų nematęs aplinkosaugininkas lauks tyrimo išvadų
Diskusijoje dalyvavo ir 17 metų aplinkosaugoje Klaipėdoje bei Neringoje dirbantis Alfredas Šepštas, šiuo metu vadovaujantis Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos skyriui.
Jis negalėjo atsakyti į klausimą kodėl jo vadovaujami aplinkosaugos pareigūnai tiek metų nefiksavo dešimčių tūkstančių kubų nuotekų išleidžiamų į Kuršių marias ir tik pridūrė, kad atsakymus į visus šiuos klausimus pateiks teisėsauga, kai tik bus baigti tyrimai.
A. Šepšto teigimu, patys aplinkosaugininkai neturėjo galimybių rasti paslėpto vamzdžio, o skirtumas tarp paimamo vandens ir išleidžiamų nuotekų „Grigeo Klaipėda" buvo nuolat tikrinamas ir didelių nukrypimų nuo normų nebuvo pastebėta.
Ponui Šepšto išdėstyti argumentai, neįtikino nei „Marių" bendruomenės pirmininkės, nei salėje susirinkusių klaipėdiečių. Jie siūlė A. Šepštui bent jau pasitraukti iš pareigų, tačiau aplinkosaugininkas teigė lauksiąs visų vykdomų tyrimų pabaigos.
Neetatiniams aplinkosaugininkams trūksta galių
Tarp žiūrovų diskusijos klausęs Klaipėdos rajono žvejų asociacijos valdybos narys Tomas Navalinskas pasakojo pats vaikštantis į reidus, budintis naktimis ir saugantis tvenkinius nuo brakonierių savanoriškai ir nemokamai. Navalinkso teigimu, nors neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir aptinka ne po vieną pažeidimą, jie neturi galių nieko daugiau daryti, neturi net elementaraus pažymėjimo. Jie privalo kviestis aplinkosaugininkus, kurie fiksuotų pažeidimus, dėl ko tas pats darbas yra daromas du kartus.
Aplinkos ministras K. Mažeika sakė, kad yra rengiamas projektas išplėsiantis neetatinių aplinkosaugininkų galias ir tai jau pavasarį tai turėtų būti įvardyta įstatymuose.
Kritika ne tik aplinkosaugai, bet ir miesto valdžiai
Į biblioteką susirinkusių klaipėdiečių kritikos sulaukė ne tik aplinkosaugininkai, bet ir miesto valdžia.
„Mero Grubliausko džiazo festivalio pagrindinis rėmėjas yra „Grigeo", „Klasco". Ar žinote, kiek „Klasco" per savo vamzdžius į Kuršių marias nuleidžia lietaus nuotekų?<...> Ministre, ar kita įmonė bus „Klasco? Kokie bus sisteminiai pokyčiai?" – forume savo mintis dėstė Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė.
Buvusi miesto tarybos narė Lilija Petraitienė priminė UAB „Ekonovus" istoriją, kuomet miesto centre Liepų gatvėje buvo aptiktas atliekų sąvartynas, o Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė pridūrė, kad tos pačios „Ekonovus" bendrovės rajono taryba neįsileido į Gargždus.