Premjerui Sauliui Skverneliui paskelbus, kad visuotinis šaukimas – kai tarnauti būtų šaukiami visi tik mokyklas baigę jaunuoliai – Lietuvoje gali būti įvestas nuo 2019-ųjų, imta skaičiuoti, kad tinkamų atlikti pareigą tėvynei vaikinų būtų vos 6 tūkst.
Skaičiai gali gąsdinti, mat krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skaičiavimais, 2019 m. turėtų būti apie 16,5 tūkst. šauktinio amžiaus jaunuolių. Tačiau tinkamų tarnauti – tik 36 proc.?
Išsirinko amžiaus grupę, kurioje jaunuolių tik mažėja
Sprendimas koncentruotis tik į ką tik mokyklas baigusius vaikinus atrodo keistas ir tuo aspektu, jei visuotinio šaukimo tikslas yra stiprinti Lietuvos kariuomenę.
Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika DELFI pripažino, kad rizikinga visą atsakomybę „sukrauti“ vienos amžiaus grupės atstovams, nes būtent 18-19 metų jaunuolių mūsų šalyje sparčiai mažėja. Tuo metu iki šiol tarnauti Lietuvos kariuomenei kviečiamų 19-26 metų jaunuolių Lietuvoje yra apie 180 tūkst.
„Kasmet mažėja baigiančių mokyklas mokinių skaičius – ir vaikinų, ir merginų. Tokiame amžiuje – nė kiek nedaugiau vienų ar kitų. Vėliau jau daugiau vyrų miršta, tačiau 18-19 metų asmenų mažėja panašiai ir tikrai dar mažės“, – įspėjo jis.
Be to, pasak D. Burneikos, negalima ignoruoti ir demografinių bangų.
„Prieš 5-10 metų mes turėjome labai daug mokyklinio-universitetinio amžiaus jaunimo ir dabar dar tokių turime pakankamai, jei lyginsime su tuo, kas bus ateityje“, – sakė demografas.
Tarp emigrantų – daugiau vyrų: dažniausiai išvyksta jaunimas
Kita bėda jis įvardijo emigraciją. Statistikos departamento duomenimis, vyrai dažniau išvyksta iš Lietuvos (2015 m. oficialiai išvyko 11 979 vyrai ir 10 151 moterys), gyvenimą svetur paprastai dažniau renkasi ir jaunuoliai.
2015 m. iš Lietuvos emigravo 19,3 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių (2014 m. –15,9 tūkst.). 2015 m., kaip ir ankstesniais metais, jaunuoliai sudarė daugumą emigrantų (2015 m. – 43,2 proc., 2014 m. – 43,4 proc.). Tais pačiais metais į Lietuvą grįžo (reemigravo) 7,3 tūkst. jų (2014 m. – 8,2 tūkst.).
„Kadangi Lietuvoje turime gana didelę mokslus baigusių žmonių grupę, didelė dalis jų ir emigruoja. Pati ryškiausia grupė emigrantų yra būtent 19-24 metų“, – sakė D. Burneika.
Kasmet gyventojų mažėja po 30 tūkst.: didelė problema – rytinėje šalies dalyje
Mažėja kasmet ir gimstamumo rodikliai Lietuvoje. Pasak pašnekovo, itin problematinis tuo aspektu rytinis Lietuvos regionas – čia miršta daugiau žmonių nei gimsta.
Iškalbingi ir Statistikos departamento duomenys. 2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1 329 607 vyrai ir 1 558 951 moteris. Taigi, vyrų statistiškai yra mažiau –100 moterų tenka 85 vyrai.
„Lietuvoje kasmet žmonių mažėja po 30 tūkst.“, – konstatavo D. Burneika.
Jo teigimu, jei tarnavimą kariuomenėje traktuotume kaip vertybę, reikėtų svarstyti kitus atrankos kriterijus. Tiesa, demografas pripažino, kad „saugios“ amžiaus grupės nėra – Lietuvoje mažėja visų amžiaus grupių atstovų.
„Dabar tiek daug mobilumo, kad realiai įvertinti emigracijos masto Lietuvoje niekas negali, bandėme aiškintis, tačiau tikslios statistikos nėra. Pusė žmonių dirba tai čia, tai svetur, gyvena ir ten, ir čia. Ir gimstamumas ilgą laiką mažėja. Iki pat maždaug 9-erių, kiekviena karta yra vis mažiau skaitlinga. Kitaip sakant, 26-erių metų jaunuolių yra mažiau nei 25-erių, 25-erių mažiau nei 24-erių ir taip iki 9 metų. Tik pernai ir užpernai pradinukų ėmė kiek daugėti“, – tikino D. Burneika.
Jaunuolių sveikata stebina
Tuo metu kaip visuomenės atstovas šauktinių sąrašo sudarymo procesą stebėjęs specialiųjų ir informacinių operacijų ekspertas, patarėjas gynybos ir saugumo klausimais Aurimas Navys DELFI sakė, kad dalis vaikinų netinkamais tarnauti pripažįstami dėl prastos sveikatos.
„Jei asmens sveikata buvo tikrinama, šauktinių sąraše nurodyta, kokia yra jo sveikatos būklė. Pastebėjau, kad iš tiesų didelė dalis yra tų, kurie dėl to pripažįstami netinkamais tarnybai – tai galėtų būti apie 30 proc., gal net iki 40 proc. Jaunuolių sveikata yra labai suprastėjusi ir tai faktas, kuris matomas plika akimi“, – pastebėjo jis.
Pasak A. Navio, tendencijos kelia nerimą: reikėtų pradėti galvoti ir apie galimybę fiziniam jaunuolių parengimui skirti daugiau dėmesio, nes problema tik didėja.
„Be to, šie duomenys buvo tik savanorių. Galbūt kažkas pateko į sąrašą ir bus tikrinami. Tuos duomenis surinkus ir paanalizavus būtų tiksliai aišku, tačiau panašu, kad situacija gerokai prastėja“, – sakė pašnekovas.
Spėja, kad studentų gali nešaukti
Prognozė, kad 2019-aisias šauktinių gali būti 6 tūkst., A. Navio spėjimu, galėjo būti pateikta ir atsižvelgiant į tai, kad dalis jaunuolių po mokyklos pradės studijuoti.
Tiesa, ir S. Skvernelis, ir R. Karoblis pranešdami visuotinio šaukimo idėją nurodė, kad tarnauti jaunuoliai būtų šaukiami tik po mokyklos, neatsižvelgiant į tai, ar jie rengiasi studijuoti, ar ne.
Tačiau jei vis dėlto tokia sistema būtų taikoma, tikėtina, potencialių šauktinių skaičius dar labiau susitrauktų. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus, taip pat švietimo ir mokslo ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti, šiemet tenkino 29 114 asmenų (2015 m. – 32 571), iš jų 16 375 – šių metų abiturientai.
„Tai, ką turi omenyje tiek kariuomenės vadas, tiek ministras, yra labai aiškiai pasakyta, kad ta dalis jaunuolių, kurie įstotų į aukštąsias mokyklas, tarnybos neatliktų. Be abejo, galima šia tema diskutuoti. Bet aš kaip Atsargos karių asociacijos vadovas būčiau tikrai prieš, kad būtų šaukiama iš karto po mokyklos, nes aukštasis mokslas šiuo atveju turėtų būti prioritetas. Jei žmogus sugeba įstoti ir mokytis aukštojoje mokykloje, tai labai svarbu, žinoma, tik reikėtų žiūrėti į tai, koks praeinamasis balas, kelti aukštojo mokslo kokybę“, – aiškino A. Navys.
Įžvelgia ir daugiau problemų
Paklaustas, ar tikslinga orientuoti šauktinių klausimą tik į jaunuolius, kurie baigė mokyklas ir ar taip nebus nudegama – atliekančių privalomąją karo tarnybą skaičius gali sumažėti dėl mažesnės imties, gynybos ir saugumo klausimų specialistas patikino, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti ir jaunuolių švietimui – galbūt taip pavyktų pritraukti daugiau savanorių.
„Jei mums 6 tūkst. šauktinių reikia, be abejo, galima juos atsirinkti ir iš 19-26 amžiaus jaunuolių, koks amžiaus tarpsnis yra iki šiol. Tačiau aš manyčiau, kad šiuo atveju svarbus visuotinumas – visi jaunuoliai, kurie yra Lietuvos piliečiai, turėtų atlikti privalomąją karo tarnybą. Diskutuojant ir svarstant reikėtų galvoti ir apie merginų šaukimą“, – idėja, kaip būtų galima plėsti šaukiamųjų ratą, dalijosi jis.
Problema ir ta, kad dalis (apie 40 proc.) šauktinių nesikreipia į prievolės centrus net atsidūrę šauktinių sąrašuose. Jei tos pačios tendencijos išliktų ir kviečiant jaunuolius tik po mokyklos, tai galėtų sukelti papildomų sunkumų.
„Tai vienas iš momentų, kuris skaičių sumažina. Tačiau tai ne tik Lietuvos problema. Pavyzdžiui, Izraelyje iki 50 proc. gavusių šaukimus neatvyksta. Tuo nesame išskirtiniai“, – tikino A. Navys.
Bėda, jo teigimu, ir kita: kad jaunuoliai atvyktų, kuruoti pavesta karo prievolės centrams, nors tai esą turėtų būti teisėsaugos institucijų atsakomybė.
„Kaip padaryti, kad jaunuoliai atvyktų į prievolės centrus, tikrai ne karinės struktūros reikalas. Tai yra teisėsaugos rūpestis. Kita, švietimo įstaigose turėtų būti organizuojamas toks pilietinis ugdymas, kad atėjus laikui asmenys nevengtų tarnybos. Tai – siekiamybė, todėl švietimas, mano manymu, pats didžiausias prioritetas. Tačiau per 2 metus to sutvarkyti, manau, nespėsime, tai – dešimtmečių klausimas“, – pripažino A. Navys.