Žurnalistas lankėsi trijuose labiausiai nusiaubtuose Kijevo regiono miestuose, ir savo akimis matė visas destrukcijos ir blogio apraiškas.
„Kai kur ten sugriauti, visiškai sunaikinti namai – gyvenamieji namai, butai. Tie, kurie nesunaikinti, jie yra išplėšti, suniokoti, nes ten gyveno rusų kareiviai. Gatvėse sunaikinta daugybė Rusijos šarvuotos technikos. Kai kur tiesiog gatvėse guli civilių žmonių kūnai, nes ukrainiečiai dar nespėjo jų surinkti“, – interviu „Žinių radijo“ laidai „Dienos klausimas“ sakė V. Bruveris.
Žurnalistui teko pabuvoti apleistuose garažuose, kuriuose sumestos lavonų krūvos.
„Ten, kiek galima suprasti, yra ir palikti rusų kareiviai, ir nužudyti civiliai žmonės“, – pasakojo V. Bruveris.
Sutiko ir civilių gyventojų
Žurnalistas pasakojo tuose miestuose sutikęs ir ten likusių civilių gyventojų.
„Jie nėra visiškai sunaikinti kaip Mariupolis arba ir Borodianka, kuri, kiek teko girdėti, yra visiškai sunaikinta. Bent kariai, kurie mane lydėjo, man taip sakė. Tai ten jie yra sunaikinti dalimis.
Yra likusių civilių gyventojų. Teko pabendrauti su vyriškiu, kuris kalbėjo be didelės tragikos, net šiek tiek bravūriškai, bet jis liudijo šiurpius dalykus. Snaiperiai pro jo buto langus šaudė į žmones, kurie ėjo pasiimti vandens. Jis pats nematė masinių egzekucijų, bet apie jas žino, ir jam pasakojo kiti žmonės. Jo kaimynai matė, kaip vaikų darželyje, kur buvo įsikūręs rusų kariuomenės štabas, rūsyje buvo žudomi žmonės“, – pasakojo V. Bruveris.
Žurnalistas pasakojo, kad tuose miestuose likę žmonės šiuo metu bando grįžti į savo gyvenimus.
„Jie būriuojasi prie savo namų. Važiuoja ir humanitarinė pagalba. Ją veža ukrainiečiai savanoriai, kariuomenė, teritorinės gynybos pajėgos. Jie dalina pagalbą, žiūri, ką galima daryti. Ten pilna ukrainiečių kariškių. Visur – blokpostai, karo padėties situacija, bet ten žmonės jau ruošiasi grįžti į gyvenimą.
Bet kol kas dar yra visiškas destrukcijos vaizdas. Kai kur dar ant gatvės teko matyti nužudytų žmonių. Namai yra visiškai sudegę, aplink juos blaškosi likę gyvi šunys be šeimininkų, kiti benamiai gyvūnai. Toks apokaliptinis vaizdas“, – sakė V. Bruveris.
Jis pripažino, kad, nors ne kartą buvo kare, jam tokia patirtis yra pirmą kartą gyvenime.
„Ypač kai dar girdi kitas istorijas, kurias pasakoja kariai, apie nužudytus vaikus – ne tik berniukus, bet ir mergaites. Kurie buvo žudomi kartu su savo tėvais, tiesiog šaudomi į galvas“, – pasakojo V. Bruveris.
Pačiam Kijeve ramu
Pats Kijevas, pasak žurnalisto, ypač centras, atrodo, kaip ir visada, tik labai tuščias.
„Žmonių yra daug, bet gatvėse jų mažai, ypač vakare, kai prasideda komendanto valanda Visur yra blokpostai. Kijevas paverstas tvirtove. Labai aktyvi, uoli ir ryžtingai nusiteikusi teritorinė gynyba. Žmonės savanorišku pagrindu labai organizuojasi. Jeigu jau po sutemų gatvėse tuščia ir tylu, tai rūsiuose arba teritorinės gynybos štabuose verda gyvenimas“, – pasakojo V. Bruveris.
Pasak žurnalisto, pavažiavus toliau į Kijevo priemiesčius Bučios, Irpinės, Hostomelio kryptimi, jau matyti ir sugriovimai. Ten pasiekė Rusijos artilerijos, aviacijos ugnis.
„Žmonės, su kuriais bendrauju ir buvau, tai yra teritorinės gynybos ir reguliariosios armijos kariškiai ir savanoriai, kurie kaip tik gali padeda kariuomenei, jie visi tiesiogiai dalyvauja kare. Dėl vaizdų ir pasakojimų iš Bučos žmonės labai prislėgti. Kad ir ką jie daro, net jei apie tai tiesiogiai neina kalba, tai tvyro ore ir žmonių veiduose“, – sakė V. Bruveris.
Kartu, kaip sakė žurnalistas, jie stengiasi nesvarstyti, ir vienas kitam kalba, kad ne laikas pasiduoti depresijoms, reikia toliau gyventi ir kariauti.
„Dabar lemiami mūšiai yra Donbase, kur spręsis šio karo likimas“, – sakė V. Bruveris.
Kariauja sužeisti, riboja maistą
Vis dėlto ir kitose Ukrainos vietose žmonės neatsipalaiduoja. „Patyrę karininkai ir veteranai kalba, kad bus rusų bandymų perlaužti ir bendrą situaciją, norint okupuoti visą šalį. Taikinys gali būti bet kas. Aišku, taikinys bus ir Charkivas, ir Dniepras, kas rusams būtų labai geidžiamas trofėjus“, – sakė V. Bruveris.
Pasak žurnalisto, dabar nuožmiausios kautynės vyksta Luhansko ir Donecko srityse. Jis palaiko ryšį su Mariupolyje kariaujančio Azovo pulko vado pavaduotoju. Iš jo antradienį gavo trumpą žinutę, kad jie dar gyvi.
„Jie toliau laiko paskutines pozicijas, stengiasi kuo mobiliau judėti, ginti visą miestą, kad net ir tose vietose, kur Rusijos pajėgos yra užėmusios, kad jos negalėtų kontroliuoti padėties. Bet reikia suprasti jų situaciją, žmonės valgo minimaliai vieną kartą per dieną, jeigu tą dieną valgo apskritai. Geria techninį vandenį, kaunasi turėdami po keturis sužeidimus. Turi taupyti ginkluotę ir amuniciją.
Ukrainos kariuomenės vadovybė ir aukščiausioji valdžia yra radusi būdų jiems suteikti pagalbos, nepaisant totalinio Mariupolio apsupimo. Bet jie kaunasi toliau, turėdami viltį, kad vis dėlto įvyks kažkokia deblokavimo operacija. Paskutinės žinios – trumpas atsakymas, kad jie vis dar gyvi“, – sakė V. Bruveris.
Jam yra tekę bendrauti ir su reguliariosios kariuomenės trisdešimtąja brigada, kurios fronto linija yra viena karščiausių, prie Svitlodarsko, tarp Donecko ir Gorlovkos.
„Sakė, kad padėtis yra labai sunki (smarkiai atakuoja Rusijos pajėgos), bet kontroliuojama“, – pasakojo V. Bruveris.
Į Kijevą grįžta gyventojai
LNK „Žinių“ laidai „Labas vakaras, Lietuva“ Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova pasakojo, kad pačiame Kijeve pastaruoju metu viskas aprimo, girdisi mažiau sirenų.
„Gyvenimas sugrįžta į kažkokias savo vėžes, parkuose daugiau žmonių. Kai kas bando grįžti atgal į Kijevą, nors valdžia dar nelabai rekomenduoja grįžimų. Stengiamės gyventi įprastą gyvenimą“, – sakė D. Makarova.
Ji sunkiai rinko žodžius apbrėžti vaizdams, kurių sulaukė iš Bučos, taip pat perpasakojo Borodiankos mero interviu.
„Ten sakė, kad, kai įvažiavo okupantų kariuomenė, tai tiesiog iš tankų buvo šaudoma į gyvenamuosius namus“, – pasakojo D. Makarova.
Pasak jos, pačiame Kijeve yra saugiau, kai kurios įmonės pradeda atsidaryti, žmonės kviečiami į darbus. Metro atidarė savo išvykimą į kairįjį krantą.
„Paskelbti savanorių būriai padėti sutvarkyti išlaužytus, sugriautus namus. Buvo prašoma pagalbos, kas turi traktorius, buldozerius, sunkvežimius, kad būtų transportas išvežti šiukšlėms. Rekomenduojama, kas gali, dirbti, nes reikalingi mokesčiai papildyti biudžetą“, – sakė D. Makarova.
Kartu ji pabrėžė, kad dar negalima sakyti, kad Ukrainos sostinė jau pradeda taikiai gyventi.
„Prieš porą dienų kaukė sirenos. Sparnuotosios raketos gali atskirsti nebūtinai iš pačios Ukrainos teritorijos, gali atskristi iš Baltarusijos, Rusijos, arba laivų Juodojoje jūroje. Ta tyla, toks jausmas, apgaulinga. Tikėti, kad jie visai išėjo, nėra galimybės“, – sakė D. Makarova.